Jaunimo teatro spektaklio premjeroje – žiūrovų anšlagas

Užvakar į Kultūros centro didžiąją salę netilpo norintys pamatyti Choreografijos mokyklos jaunimo teatro spektaklio „Dangus neturi išrinktųjų…“ premjerą…

Bilietai išgraibstyti

Dar praėjusių metų rugsėjį režisieriaus Justino Krisiūno ir jaunimo teatro aktorių pradėtas statyti spektaklis užvakar vykusios premjeros metu sulaukė didžiulio įvertinimo: norinčių jį pasižiūrėti susirinko daugiau negu buvo galima sutalpinti į salę. “Bi­lie­tai bu­vo išgraibs­ty­ti dar praėjusį trečia­dienį. Salėje ne­li­ko nė vie­nos tuščios kėdės. Pavėlavę įsi­gy­ti bi­lie­tus tei­ravosi apie pakartotiną spek­tak­lį. Bi­lietų kasą oku­pa­vo mo­kyk­li­nio amžiaus jau­ni­mas, nuo jų ne­at­si­li­ko tėvai…” – sakė Kultūros cen­tro ka­si­ninkė Ri­ta. Va­sa­rio 20 d. 18 val. spek­tak­lio prem­je­ra bus ro­do­ma antrą kartą. Bi­lie­to kai­na 6 Lt.

Kvėpa­vo spek­tak­lio rit­mu

Režisie­rius J.Kri­siūnas, pa­klaus­tas apie jaus­mus, ku­rie jį ir jau­nuo­sius ak­to­rius užplūdo pa­mačius sau­sa­kimšą salę žiūrovų, sakė: “Ak­to­riai, vai­dinantys plačia­jai au­di­to­ri­jai pirmą kartą, išgy­ve­no naują, iki šiol dar ne­pa­tirtą būseną: iš jų žibančių akių ir džiaugs­mo ga­li­ma su­pras­ti, jog sun­kaus dar­bo vai­sius bu­vo la­bai sal­dus.” Pa­aug­liškos meilės is­to­ri­ja, pa­si­bai­gu­si pa­grin­dinės spek­tak­lio he­rojės Mil­dos (vai­di­no Agnė Sirgėdaitė) mir­ti­mi, pe­no svars­ty­mams su­teikė ir jau­nam, ir se­nam. Spek­tak­liui pa­si­bai­gus žiūro­vai dis­ku­ta­vo ir stebėjo­si ne tik pa­grin­di­nių veikėjų – A.Sirgėdaitės ir Manto Meškuočio – ne­pri­ekaištin­ga vai­dy­ba, bet ir profesionalumu ne­nu­si­lei­du­siais ant­ra­ei­lių vaid­menų at­likėjais. “Rūbinėje dir­bu­sios mo­te­rys sakė, jog žiūro­vai šur­mu­lia­vo lyg bičių avi­lys. Sma­gu, kad žiūro­vas bu­vo įti­kin­tas ir pradėjo kvėpuo­ti spek­tak­lio rit­mu – užte­ko vie­tos ir juo­kui, ir su­simąsty­mui, ir ašaroms”, – sakė režisie­rius.

Sėkmė įpa­rei­go­ja…

Penk­tus me­tus jau­nimą ak­to­rystės mo­kan­tis J.Kri­siūnas sakė, jog spek­tak­lis bus pa­ro­dy­tas Ute­nos, Kau­no bei Aly­taus žiūro­vui. “Ačiū Die­vui, šie­met vai­di­na tik vie­nas abi­tu­rien­tas. Kai beišei­nančių būna ke­li, sun­ku su­de­rin­ti vi­siems tin­kantį laiką”, – juokėsi p. Kri­siūnas. Režisie­rius pra­si­tarė, jog būtent šis spek­tak­lis iš Ro­kišky­je sta­tytų sep­ty­nių jam pats yra mie­liau­sias. “Ja­me gvil­de­na­mos idėjos su­ta­po su ma­no ir ak­to­rių pa­saulėžiūra”, – sakė jis. Iš kur režisierius se­mia­si idėjų? Minčių davė prieš ke­lerius metus Klaipėdo­je baig­tos režisūros ma­gist­ro stu­di­jos, ir, be abejo, kas­dienės si­tu­a­ci­jos, gi­mu­sios ste­bint mąstantį, pa­saulį ana­li­zuo­jantį žmogų. Žiūro­vai pro akis ne­pra­lei­do jaunųjų ak­to­rių drąsos, ka­i vie­no­je scenoje žaidžian­tys vai­kai ėmė vie­nas kitą kom­pro­mi­tuo­ti nu­si­reng­ti. “Darėme viską, kad nebūtų perženg­tos es­te­ti­kos ir pa­do­ru­mo ri­bos. Te­at­ras – te­at­rui, kas­die­nybė – kas­die­ny­bei. Ban­do­me kop­ti į kitą lyg­menį… Gra­si­nančių žinučių iš tėvų ne­ga­vau, va­di­na­si, pui­kiai pa­vy­ko išla­vi­ruo­ti tarp me­no ir gy­ve­ni­mo”, – juokėsi p. Justinas. Apie at­eitį jis sakė: “Sėkmė įpa­rei­go­ja ne­su­sto­ti ir dirb­ti dar dau­giau.” Jau­ni­mo te­at­ro gerbėjus ne­tru­kus turėtų nudžiuginti po­ezi­jos spek­tak­lis pa­gal Mar­ce­li­jaus Mar­ti­naičio ei­les.

Agnė Puteikytė