Šių metų valstybės finansuojamoms pirmakursių studijoms skirta 29,4 mln. Lt. Apie trečdalį šių lėšų ketinama atiduoti technologijos mokslų specialistams rengti. Socialiniams mokslams teks 6,6 mln. Lt. Skaičiuojama, kad šiemet valstybės finansavimą studijoms gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių.
Dar nesibaigus stojimo į šalies universitetus ir kolegijas laikotarpiui, pastebima: jaunimas nekreipia dėmesio į raginimus rinktis technologijos mokslus. Nesvarbu, kad darbdaviai, darbo biržų specialistai, verslininkai būtent jiems numato perspektyvų. Universitetuose ir toliau populiariausi išlieka socialiniai mokslai, nors juos baigusieji vargu ar gaus darbą.
Valstybė turėtų daryti įtaką vaikų pasirinkimams per krepšelį
Gediminas Matiekus
J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius
Inžinerijos mokslus turi rinktis tie, kurie jaučia tam poreikį. Matematika, fizika daug kur reikalinga. Bet dauguma vaikų nėra realai, jiems artimesni humanitariniai, socialiniai dalykai. Žmonės įvairūs.
Nuo nepriklausomybės pradžios mums įkalta į galvą, kad visos verslo vadybos, teisės yra pačios geriausios specialybės. Ir tėvai daro įtaką savo atžaloms.
Deja, vyrauja socialiniai mokslai
Vilma Steputaitienė
Kamajų A. Strazdo gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorė, tikybos ir etikos mokytoja
Šių metų mūsų gimnazijos abiturientų pasirinkimai įvairūs. Deja, vyrauja socialiniai mokslai. Džiaugiuosi, kad daugėja besirenkančiųjų biomedicinos sritį ir fizinius mokslus. Tai mūsų ateitis, bet laukia nelengvi mokslai.
Nors darbo rinkos diktuojamos sąlygos nėra paskutinėje vietoje, abiturientams ir jų tėvams patariu atsižvelgti ne į tai, kas populiaru, o siekti savo svajonės. Turiu daug pavyzdžių, kai moksleiviai, pasirinkę studijas, kurios, rodos, nesuteiks jokių šansų įsidarbinti, vis dėlto randa darbą ir jaučiasi laimingi. Tačiau ne visi klauso širdies arba, kaip bebūtų liūdna, žino ko nori. Ateina tėvai ir klausia, kur vaikui stoti, kad tik jis turėtų darbą?
„Galbūt būčiau labiau stengęsis, jei konkurencija būtų didesnė”
Tadas Kavoliūnas
Pandėlio gimnazijos abiturientas
Pildyti prašymo stoti į aukštąsias mokyklas neskubu. Kol kas pasirinkau tik dvi studijų kryptis: statybos inžineriją ir informatiką Kauno technologijos universitete. Mano metinis pažymių vidurkis – 9,56 balo.
Man patinka tikslieji mokslai: fizika, matematika, braižyba. Norėčiau dirbti darbą, kuris apimtų šitas sritis. Nenoriu sėdėti vienoje vietoje, noriu bendrauti su žmonėmis.
Dėl studijų buvau apsisprendęs 9-10 klasėje ir savo pasirinkimo nekeičiu.
Kiekvienam savo
Agnė Raščiūtė
Žurnalistikos specialybės studentė
Nemanau, kad kas nors gali už tave nuspręsti, ką ir kur studijuoti. Šiuo metu apstu “specialistų”, sakančių, kad socialiniai mokslai – pražūtis, o technologijos – ateitis. Bet, pripažinkim, ne visi galime būti informacinių technologijų specialistais ar socialiniais pedagogais. Kiekvienam savo. Taip ir turi būti.
Pamenu, kai aš rinkausi specialybę, ir viešojoje erdvėje, ir mano pačios socialinėje aplinkoje kiekvienas asmuo turėjo skirtingą nuomonę.
Vien profesija neužtikrina darbo vietos
Virginijus Strazdas
Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus vedėjas
Kvalifikuotas, patyręs ir universalus. Tokio dabar labiausiai pageidauja darbdaviai, kurių požiūris į žmonių atranką per ekonominę krizę gerokai pasikeitė. Šiandien vien profesija neužtikrina darbo vietos. Lengviau įsidarbina tie, kurie moka kalbų, geba organizuoti darbus ar megzti ryšius su partneriais, turi gretutinę specialybę.
Prie statybininko blaivininko – eilės užsakovų. Darbdaviai registruoja vis daugiau tokių laisvų darbo vietų, bet iškyla kokybės problema.
Daugiau šeštadienio GR
Reda Milaknienė
