Politinė reklama
Pokalbis su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Nr. 1 kandidatu į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje Vytautu MASIULIU.
– Kaip manote, kodėl laikraščių nebeskaito jaunimas?
– Jaunimas labiau nei bet kada yra nusivylęs visomis valdžiomis, visais jos sprendimais. Taip pat ir partijomis. Didžiausias jų procentas neina balsuoti. Internetinio balsavimo nepriima didžiosios partijos. Jos paprasčiausiai bijo. Mūsų partijos pagrindas – jauni žmonės. Kodėl neskaito? Įtakos tam turi daugybė veiksnių: tautos “nuvaldymas”, “nubiedninimas”, emigracija, ypač jaunimo, spaudai padidinti mokesčiai…
Skaitymui įtaką daro ir interneto prieigų išsiplėtimas, televizija.
– Ar žiniasklaida veikė ar veikia Jūsų gyvenimą?
– Šiandien spauda stipriai žengtelėjo į gerąją pusę. Tačiau dar prieš 15-17 metų ji nė nebuvo žiniasklaida, o tik tarybinės sistemos sudedamoji dalis. Aš buvau pirmasis rajono savivaldybės meras po 50 komunistinio valdymo metų ir atėjęs ne iš komunistų, o iš Sąjūdžio. Buvau dešinysis, radikalus ir pasiruošęs keisti, eiti pirmyn. Man teko kovoti, laužyti seną ir sustabarėjusią sistemą. Ėmiausi iniciatyvų keisti miesto veidą, rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę. Stengiausi dirbti rajono žmonių labui, netarnauti buvusiai sistemai. Kai visa tai tapo nebeįmanoma, atsistatydinau. Kai kurių bandymas mane paveikti nesutrukdė man pasiekti svarbiausią įmanomą rezultatą – rajoną ištraukėme iš bankų paskolų. Jei būtų išlikę tokie tempai per visus pastaruosius 15 metų, sulaukę europinių lėšų būtume lenkę ne tik Ignaliną, bet ir Druskininkus. O ir jaunimas niekur nebėgtų, monopolininkai ir valdžia neturėtų galimybės žmones paversti elgetomis. Šiandien Lietuvoje susiformavo irgi pavojinga sistema. Kartais pagalvoji, ar beatsiras jėgų, mėginsiančių keisti visą įsigalėjusį blogį. Vis mažiau tikiu žmonių sveiku protu – ar jie tokius rinks?
– Ar teko pajusti nuoskaudą dėl ribojamos galimybės savo nuomonę pareikšti viešai?
– Užsiauginau storą odą, užsigrūdinau. Kovodamas su korupcija, biurokratizmu, pareigūnų veltėdžiavimu, girtuokliavimu buvau apšmeižtas nebūtais dalykais. Ir niekam nepasiteisinsi. Jei koja kojon eisi su įsisenėjusia sistema, nieko nekeisi, tai ir būsi geras. Tada ir tu nejusi nuoskaudų, niekas neribos tavo nuomonės. Kai puolamas principingas žmogus, žinau – jis palietė pūlinį…
– Jūsų nuomone, ar išgyventų liberali spauda?
– Aš – už liberalizmą, sveiką konkurenciją. Esu prieš monopolizmą ir versle, ir leidiniuose. Puikiai suprantu: rajoniniai laikraščiai nesugebės vienodomis sąlygomis konkuruoti su didžiausiais dienraščiais, kaip ir smulkusis verslas neįveiks monopolininkų. Čia valdžia privalo įsikišti ir sureguliuoti mokesčius bei įstatymus taip, kad sąlygos uždirbti pelną būtų lygios. Net rajoninius laikraščius, kuriuos daugiausia skaito kaimo žmonės, Lietuvos paštas galėtų platinti už simbolinį mokestį – smulkieji turėtų palankesnes sąlygas nei didieji dienraščiai.
– Ką labiau mėgstate – knygas ar laikraščius?
– Mėgstu viską, tik neturiu laiko viskam. Knygas skaitau daugiau technines, politines, ekonomines. Skaitau žurnalus “The Economist”, “Veidas”, “Statyba ir architektūra”, savaitraštį “IQ”. Laikraščius dažniausiai peržvelgiu. Paskaitau įdomiausius straipsnius. Mėgstu ekonomines, politines bei sporto temas.
– Ar Jums artimas darinys – žurnalistas ir politika?
– Baisiausias darinys – verslas ir politika: viena koja stovi versle, kita – politikoje. Esant tokiai situacijai kai kuriems sėkmingai klostosi verslas. Lietuva per 20-metį smarkiai nukentėjo. Gaila, kad to dar nesuprato rinkėjai. Šalies politika nėra profesionali, Seimo rinkimuose dalyvauja kas tik nori. Visiškas jovalas. Nieko nuostabaus, jei ir žurnalistas dalyvauja politikoje. Visai kas kita, jei profesionalus politikas tampa žurnalistu, pvz., Rimvydas Valatka. Profesionaliai aprašyti valdžios veiksmai, gilios ir įžvalgios analizės leidžia skaitytojui susigaudyti politikų veiksmuose. Tai pristabdo valdžios savivalę, jos nesiskaitymą su rinkėjais.
– Kuo labiau pasitikite – periodinių ar rinkimų metu atsirandančių politinių leidinių rinkimų kampanijos reklama?
– Politiniuose procesuose dalyvauju nuo 1972 m. Esu pakankamai patyręs ekspertas šioje srityje. Rajone irgi visus pažįstu, žinau kiekvieno galimybes. Pagrindinių partijų respublikinius lyderius pažįstu asmeniškai, su visais teko bendrauti.
Niekas ir jokia reklama man nesugebėtų smegenų “pudrinti”. Reklaminiai šūkiai ar frazės prilygsta anekdotams, skirtiems rinkėjams, neturintiems patirties, mulkinti.
Dauguma rinkėjų politinių leidinių tiesmukos agitacijos neskaito, net nesineša tokių namo. Šiuo metu pilnos laiptinės kai kurių “laikraščių”…
Mano supratimu, daugiau naudos duoda periodinės spaudos diskusiniai straipsniai.
– Kai du laikraščiai tą patį įvykį vertina skirtingai, kuo vadovaujatės formuluodamas savo išvadas?
– Šiandien Lietuvoje viskas perkama ir viskas parduodama – nieko švento. Stengiuosi gauti informaciją iš daugelio šaltinių. Padeda gyvenimiška patirtis, loginis mąstymas.
Partijos sąraše kandidato Nr. 61
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos liberalų sąjūdžio rinkimų sąskaitos. Užs. 29
Kalbėjosi Rita BRIEDIENĖ
