Nesibaigia aistros dėl atliekų surinkimo ir išvežimo naujosios tvarkos, įsigaliojusios nuo liepos vidurio. Nebelikus nė vieno legalaus rajono sąvartyno seniūnai, aplinkosaugininkai, miškininkai ir kelininkai muša pavojaus varpais: atliekos gabenamos į miškus. Užvakar Pandėlyje sukviesti seniūnijos gyventojai negailėjo priekaištų valdžiai dėl neva skubotų sprendimų uždrausti naudotis seniūnijų sąvartynais. Daugiausia pylos gavo rajono aplinkosaugos vadovas, pareiškęs, jog gyventojams teks išmokti tvarkyti savo atliekas, o gamtos teršėjai bus baudžiami griežčiau nei iki šiol.
Miškai virsta sąvartynais
Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas gausiai susirinkusiems pandėliečiams sakė, jog pastarosiomis dienomis tenka griebtis už galvos, išvydus, kas darosi miškuose ir pamiškėse. Į gražiausiais vietas gabenami maišai šiukšlių, kurių didelę dalį sudaro dešimtmečius netirpstantys polietilenai nuo šienainio rulonų, plastiko buteliai ir kitos buitinės atliekos. Manoma, jog net verslo įmonės nebetinkamas naudoti padangas veža į miška: čia jų – krūvos. „Skaudu dėl tokios žmonių nepagarbos mūsų gamtai ir gėda prieš kolegas užsieniečius, besibaisinčius atliekų krūvomis gražiausiuose mūsų gamtos kampeliuose“, – apeliavo į gyventojų sąmoningumą urėdas.
Išgabenti kitų supiltas atliekas iš miško teritorijų, urėdo teigimu, vis daugiau kainuoja ne tik laiko, bet ir lėšų. Kovojanti su miškų teršėjais urėdija neatmeta, jog dalį keliukų, vedančių į miškus, gali tekti uždaryti: nebeturi likti galimybės gabenti čia atliekas mašinomis.
„Panevėžio kelių regiono “ Rokiškio kelių tarnybos viršininkas Stanislovas Dambrauskas antrino urėdui. Jis sakė, jog plastiko buteliai ir kitos ilgai neirstančios atliekos pakelėse – didelis kelininkų skaudulys. Per metus šiukšlėms iš pakelių rinkti kelininkai išleidžia po kelis tūkstančius litų.
Reikalavo sąvartyno
Į seniūno Romulado Varaniaus organizuotą susirinkimą šiukšlių tvarkymo klausimais gausiai susirinkę seniūnijos gyventojai priekaištavo rajono valdžiai, o ir pačiam seniūnui. Esą sąvartynai uždaryti nepasirengus surinkti atliekas, nepateikus informacijos apie tai, kas gyventojų lauks po liepos vidurio. Žmonės tikino nežinantys, kur dėti senus baldus, buitinę techniką, augalines atliekas, naudotą polietileną nuo šienainio rulonų. Reikalauta kurį laiką leisti gabenti šiukšles į uždarytus sąvartynus.
R.Varanius sakė, jog informacijos apie naują atliekų surinkimo ir išgabenimo tvarką buvo užtektinai: apie tai skelbta žiniasklaidoje, o Pandėlio, Suvainiškio ir Panemunio gyventojai aptarti naująją tvarką buvo kviečiami į susirinkimus. Anot seniūno, per 70 proc. šeimų turi įsigiję buities atliekų konteinerius. Seniūnijos teritorijoje pastatytos trys dešimtys didžiųjų konteinerių, atliekų rūšiavimo vietos suplanuotos Panemunyje, Gerkonyse ir dvi – Pandėlyje. Anot R.Varaniaus, dabar didžiausias rūpestis – išmokyti žmones rūšiuoti atliekas.
Jis ragino nemesti į konteinerius augalinių atliekų. Dėl šio pamokymo įsiplieskė diskusija. Aplinkos apsaugos agentūros vedėjui Vidmantui Bražiūnui buvo replikuojama, jog ne visas gamtines atliekas galima kompostuoti. Esą ąžuolo lapai komposto krūvoje nepūna ilgai, be to, dėl šių lapų rūgštingumo toks kompostas gali netikti tręšti dirvas. Aplinkosaugininkui kliuvo, kai jis priminė baudas už taršą bei reikalavo kiemeliuose laikomą kompostą ar mėšlą pridengti, kad kvapas neerzintų kaimynų. Taip pat priminė, kad pandėliečiai susitvarkytų nuotekų šulinius ir slapta neleistų teršalų į aplinką, o išgabentų juos. Anot V.Bražiūno, žmonės, nenorintys ar negalintys kompostuoti augalinių atliekų, jas turėtų išgabenti į nemokamą Ruzgų sąvartyną, esantį ties Lukštų keliu. Senus baldus, buities įrangą, naudotą šiferį jis ragino gabenti į atliekų perkrovimo stotį Donelaičio g., Rokiškyje, kur jau pastatyti konteineriai, ir iš gyventojų šias atliekas įmonė priima nemokamai. Jis patikino, jog uždaryti sąvartynai tikrai nebebus vėl atidaryti: žmonėms nori nenori teks išmokti tvarkyti šiukšles.
Gyventojai ir seniūnas replikavo aplinkosaugininkui, girdi didžiausia nesąmonė versti žmones medžių lapus ar nuaugusius augalus priekabomis gabenti 60 km – toks atstumas per abi puses susidaro iki minėto Ruzgų sąvartyno. R.Varanius sakė ieškosiąs kitų šio klausimo sprendimų.
AB „Rokiškio komunalininkas“ atstovas Stasys Samulionis ramino besiaudrinančius gyventojus, kad šie pamažu išmoks tvarkyti atliekas. Tiesa, už šiukšlių išgabenimą teks mokėti, ir mokesčiai gali augti. Ypač, jeigu žmonės savo konteinerius prikraus augalinių atliekų su žemėmis ir dėl to susidarys papildomų išlaidų šiukšles surenkančiam komunalininkui. „Konteineris, talpinantis apie 120 kg, dažnai sveria kelis šimtus. Mūsų šiukšliavežės tokių nebeįkelia, tenka kviesti galingesnę techniką. Viename konteineryje prie kapinių aptikome į keturias dalis sudaužytą cementinį antkapį, kiti iki pusės pilni žemių su augalų šaknimis“, – dėstė problemą bendrovės atstovas.
Problemų – begalės
Panašias problemas šiuo metu sprendžia visos rajono seniūnijos, ir visos sulaukia panašaus gyventojų pasipriešinimo. Seniūnai dėl atliekų tvarkymo net keturis kartus karštai diskutavo su rajono valdžia, bet pratęsti sąvartynų veiklos laiką nepavyko.
Beje, prieš pat susitikimą dėl šiukšlių tvarkymo Pandėlyje redakciją pasiekė skambutis iš Panemunio. Žmonės skundė Pandėlio seniūną, kuris leidžia seniūnijos traktoriui vežti atliekas į krūmyną, esantį už „Angelo“ paminklo. R.Varanius neneigė, jog seniūnija ten esančioje duobėje planuoja palaidoti Pandėlyje sudegusio namo liekanas. „Mes tą vietą po to išlyginsime, apsėsime ir apsodinsime. O kur jūs siūlote tuos nuodėgulius dėti?“ – retoriškai klausė seniūnas.
Anot Jūžintų seniūnės Audronės Baltuškaitės, prie kapų pastatyti konteineriai nepritaikyti augalinėms atliekoms. Apie tai įspėja prie konteinerių pakabinti seniūnijos skelbimai. „Kapų ravėti atėjusi moters klausė, kur dėti nužydėjusias gėles bei žoles“, – komentavo seniūnė, šias atliekas leidusi krauti už kapinių tvoros. Anot jos, jeigu seniūnija turėtų pinigų dažniau išvežti šiukšles, problemos nebūtų.
Kol kas į Panevėžio rajone esantį regioninį atliekų sąvartyną mūsų rajono atliekas renka ir trimis šiukšliavežėmis gabena komunalininko bendrovė. Visai neseniai pradėjusios priimti šiukšles atliekų perkrovimo stoties veikla dar neįsilaidavo, nors jau pastatyti didžiuliai konteineriai, į kuriuos gyventojai nemokamai gali vežti buities prietaisus, baldus, šiferį ir kitas panašias atliekas. Susitikime dalyvavę pareigūnai palaikė gyventojų siūlymą įpareigoti prekybininkus supirkti plastiko butelius ir kitą plastiko pakuotę. Pavyzdžiui, kovojanti su ilgai neirstančiomis ir labai gamtą teršiančiomis atliekomis kaimyninė Estija superka plastiko butelius.
Aldona Minkevičienė
