Kirtis smulkiajam verslui: planuojama apmokestinti reklamas ant langų

Už išorinę reklamą verslininkai turi mokėti mokesčius rajono savivaldybei arba pastato savininkui. Tuo tarpu languose besipuikuojantys reklaminiai užrašai nieko nekainuoja. Bent jau kol kas… Tačiau neseniai parengtas įstatymo pakeitimo projektas, apibrėžiantis, jog ir tai, kas skelbiama iš vidaus, yra išorinė reklama ir už ją taip pat reikia mokėti.

Tikslinga didiesiems miestams

Šios idėjos iniciatorė – sostinės savivaldybė užsimojo kontroliuoti ne tik išorinę, bet ir vidinę reklamą. Jei pavasario sesijoje Seimas tam pritartų, lauko reklama būtų pripažinti iš vidinės patalpų pusės languose kabantys informaciniai plakatai. Mokestį už tai turėtų imti visos šalies savivaldybės. O mokėtų jį verslininkai.

Leidimą miesto teritorijoje įrengti lauko reklamas išduoda rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyrius. Vedėja Danguolė Dagienė tikino apie iniciatyvą apmokestinti languose esančią informaciją negirdėjusi. „Už reklamą asmenys moka tuo atveju, jei nori ją patalpinti ant savivaldybės pastatų ar savivaldybei priklausančioje žemėje. Kaina priklauso nuo dydžio ir laiko. Taip pat atsižvelgiama į vietą. Reklamos ant privačių pastatų niuansai derinami su jų savininkais. Savivaldybė tokiu atveju tik prižiūri, kad reklama atitiktų reikalavimus: nebūtų klaidinanti, įžeidžianti. Idėja apmokestinti languose skelbiamą informaciją man atrodo nelogiška ir netikslinga. Gal tai tinka didiesiems miestams, prekybos centrams? O jei maža parduotuvėlė ant lango skelbia dienos akciją? Kitas niuansas – jei būtų priimtas toks įstatymas, kas kontroliuos, kaip jis vykdomas? Tokiu atveju atsirastų papildomų, bereikalingų darbų“, – kalbėjo specialistė.

Kentėtų eilinis pirkėjas

Grožio ir poilsio salono savininkė Ilona Šeškienė neabejoja – dar vienas mokestis smulkiajam verslui būtų sunkiai pakeliamas, o dėl to labiausiai nukentėtų vartotojas. „Eilinį kartą valstybė iš verslininko nori… net nežinau, trūksta žodžių apibūdinti tokius sprendimus. Gal ir už orą tuoj susimokėti paprašys? Mes patys kuriame reklamą ant savo pastato langų, skelbiame savo  paslaugas, už plakatų gamybą mokame pinigus, ir nemažus. Man nesuprantama, už ką dar turime mokėti valstybei? Vienareikšmiškai tai būtų dar vienas kirtis smulkiajam verslui. Prisidėčiau prie peticijų, pasirašyčiau protestą. Bet pati viena nieko nedaryčiau. Eilinį kartą mažinčiau pelną, galbūt tektų sumažinti darbuotojų atlyginimus ar kilstelėti prekių, paslaugų kainas tam, kad galėčiau susimokėti už reklamą. Verslo juk neuždarysi. Kentės eilinis mano darbuotojas, eilinis mano pirkėjas, klientas. Kurdami absurdiškus įstatymus, valstybę valdantieji apie tai negalvoja. Paskui stebisi, kodėl žmonės emigruoja, o likusieji – nusivylę gyvenimu“, –  kalbėjo verslininkė.

„Ir taip už viską mokame“

Batų parduotuvei „Sachara“ vadovaujanti rokiškietė Žydrūnė Kairelienė mieste turi dvi prekyvietes. Verslininkės teigimu, ant parduotuvių langų iš vidinės pusės kabo informaciniai užrašai, nuolaidomis ir akcijomis viliojantys klientus. Ten pat puikuojasi firmų, kurių avaline prekiaujama parduotuvėje, logotipai. Ketinimus apmokestinti vidinę reklamą Ž. Kairelienė vadina absurdiškais: „Nenustebsiu, jei ir orą greitu laiku apmokestins. Minėtus ketinimus vertinu labai neigiamai. Gal tada reikėtų papildomai apmokestinti kiekvieną žmogų? Jei, pavyzdžiui, pirkinius jis nešasi „Maximos“ maišelyje, kodėl neliepus susimokėti? Juk tai irgi išorinė reklama. Galima prigalvoti labai daug niuansų, kaip traktuoti lauko reklamą. Mano nuomone, tai didžiulė nesąmonė.“

Pasak pašnekovės, naujų mokesčių našta žlugdo smulkiuosius prekybininkus: „Smulkiajam verslui kiekvieni nauji mokesčiai labai juntami. Kai metų pabaigoje suskaičiuoji, kiek išleista visokiausiems mokesčiams, – baisu. Gal stambesni, didesnes pajamas, pelną gaunantys prekybininkai lengviau susidoroja su mokesčių našta? Man sunkiai suprantama, už ką dar reikėtų mokėti. Juk ant savo parduotuvės langų dedi tuos užrašus. Juk moki pastato nuomos mokestį, žemės mokestį…

O visi stebisi, kodėl verslininkai bankrutuoja, kodėl užsidaro, kodėl darbo biržų lankytojų gretas papildo vis daugiau žmonių…“

Ž. Kairelienės teigimu, už patirtas išlaidas atsigriebti iš klientų nepavyktų. „Žinot, mus mokestina ir mokestina, bet ar mes bėgame tuoj kelti kainų? Ne. Šį procesą reguliuoja rinka, tad niekur nesidėsi. Gali sukelti kainas, kiek tik nori, bet jei niekas nebepirks, vis tiek būsi priverstas kainą nuleisti. Bet kokiu atveju pirkimui didžiausią įtaką turi pirkėjas ir jo pajamos, o tavo, verslininko, mokesčiai jam nerūpi. Jei būtų priimtas šis absurdiškas sprendimas, bandyčiau kreiptis į verslo rūmus, verslo atstovybę, ieškočiau bendraminčių ir problemą kelčiau bendrai su kitais. Vienas balsas į dangų neina, bet platesniu mastu gal kas pavyktų“? – svarstė verslininkė.

„Valdžia neskatina verslo“

„Valdžia verslininkui, matyt, nori numauti paskutines kelnes. Smulkųjį verslą ir taip smaugia įvairiausi mokesčiai, kokie tik gali būti. Ar negalima nors kartą vadovautis Vakarų valstybių pavyzdžiu? Daugelyje jų verslą pradėję žmonės pirmus dvejus metus visai nemoka mokesčių. Tenykštė valdžia supranta, kad reikia įsitvirtinti, atgauti verslo kūrimo išlaidas. Tik tada verslininkas pradeda skaičiuoti pelną. Tada galima jau ir mokesčių reikalauti. Tuo tarpu pas mus – atvirkščiai. Jei neini prašyti pašalpų, o pats bandai kapanotis, smaugia kaip tik besugalvoja. Pavyzdžiui, konkretus mūsų atvejis: įmonę atsidarėme balandžio mėnesį, o jau gegužę gavau laišką, raginantį nepamiršti susimokėti mokesčių. Niekas nesirūpina tavo išlaidomis kuriantis, neįdomu ir tai, kad jokio pelno dar neturi… Kokia nesąmonė apmokestinti informaciją ant pastatų langų? Ar kam trukdo lapelis, priklijuotos raidės? Kam neaktualu, nereikalinga, tas ir nežiūri“, – stebėjosi IĮ „Arūno langai“ dirbanti Žydrūnė Dičkuvienė.

Pasak verslininkės, Lietuvoje priimta daugybė nelogiškų sprendimų, kišančių koją sėkmingam smulkiojo verslo vystymuisi.

Miglė Katinauskienė