Šį mėnesį mėgino žudytis nė 10 metų neturintis rajono gyventojas. Laimei, tėvai spėjo išgelbėti savo atžalą. Šią sukrečiančią žinią „Gimtajam Rokiškiui“ pranešė Rokiškio pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė, psichologė Irena Zabulienė. Šiemet tarnyba jau gavo tris pranešimus apie paauglių bandymą žudytis. Pernai Jūžintuose pasikorė 12-metis.
Kodėl jauni žmonės nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo?
„Jie jaučiasi nereikalingi, stokoja emocinės paramos, skaudžiai išgyvena tėvų skyrybas. Šios aplinkybės skatina jaunus žmones spręsti savo problemas netinkamu ir smerktinu būdu – atimti sau gyvybę“, – sakė p. Zabulienė.
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja įsitikinimas, esą žmogus, norintis nusižudyti, pats dėl to kaltas. Nors iš tiesų kalta būna aplinka: paaugliai jaučiasi nereikalingi ir nemylimi, pykstasi su tėvais, yra reketuojami bendraamžių, atstumti ar nesuprasti draugų, engiami mokytojo ar kankinami nelaimingos meilės.
PPT psichologė Žaneta Skupaitė sakė vis dažniau sutinkanti moksleivių, turinčių suicidinių polinkių, t. y. galvojančių apie savižudybę.
Savižudybių situacija mūsų rajone panaši kaip ir daugelyje kitų: lietuvių, bandančių atimti sau gyvybę, amžius jaunėja.
Nereaguoti tapo norma
Gražina Navickienė
Juozo Tūbelio gimnazijos psichologė
Savižudybė yra sudėtingas reiškinys, neturintis vienintelės konkrečios priežasties ar paaiškinimo. Tai ne veiksmas, o procesas. Jo metu stresas, emocinis skausmas, jausmų ir minčių sumaištis vis didėja, o gebėjimas įveikti krizę vis mažėja. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro.
Vaikai ir paaugliai žudosi dėl bendravimo sunkumų mokykloje, nesutarimų namuose, jų pačių psichikos sutrikimų, streso, depresijos, netekčių, alkoholio, narkotikų vartojimo. Kai vaiko lūkesčiai nėra patenkinami, jis jaučiasi nemylimas, nusivilia suaugusiaisiais. Dėl menkos gyvenimo patirties vaikui sunku išspręsti susikaupusias problemas. Kiekvienas nepavykęs bandymas tai daryti sukelia naujų nemalonumų, menksta pasitikėjimas savimi.
Tėvai, mokytojai ir kiti suaugusieji turėtų daugiau laiko skirti vaikams, bendrauti su jais, labiau gilintis į jų problemas. Jie privalo atminti, kad ir mažas žmogus gali turėti sunkumų.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS