Kai iš gyvenimo pasitraukia vaikas, dažnas susimąsto – kas galėjo nutikti, kad gyvenimo pradžioje žmogus ryžosi atimti sau gyvybę? Antradienį prieš save ranką pakėlęs mūsų rajono paauglys didžiuliame skausme paliko artimuosius ir uždavė begalę mįslių…
Gyvybė užgeso senelių sodyboje
Atimti sau gyvybę paauglys ryžosi jam saugiausioje ir artimiausioje aplinkoje – senelių sodyboje. „Su seneliais jį siejo labai šilti ir geri santykiai. Berniuką jie labai mylėjo, nes buvo vienintelis anūkas. Po berniuko tėčio mirties senelis jam atstojo tėvelį – vyriškai pasikalbėdavo, jį padrąsindavo. Birželio mėnesį paauglys būtų šventęs 15-ąjį gimtadienį. Seneliai jam ruošė staigmeną – planavo jo kambaryje pakeisti baldus. Deja, seneliui teko mėginti išplėšti anūką iš mirties nagų… Nesėkmingai. Tą lemtingą dieną į senelių sodybą berniukas atėjo ne kaip įprastai pro pagrindinius vartelius, o pro šoninius, kad močiutė jo nepamatytų“, – ašaras šluostė mirusio berniuko teta.
Nepritapo,
nes negėrė, nerūkė?
Moteris pasakojo, kad po tėčio mirties berniukas tapo uždaro būdo, nebuvo linkęs skųstis dėl nesėkmių mokykloje, o į artimųjų klausimus, kaip sekasi, visada atsakydavo vienodai – viskas gerai. „Jį labai sukrėtė tėčio mirtis. Su šiuo skauduliu berniukas nuėjo į pirmąją klasę. Kiti vaikai tikriausiai pastebėjo, kad ramaus būdo bendraklasį galima pastumti, pašiepti, kad jis nesipriešina. Taip po truputį ir pradėjo prie jo kibti. Turėjo jis tik vieną draugą, su kuriuo gerai sutarė, bendravo. Močiutė anūko vis klausdavo, ar neturi daugiau draugų? Berniukas jai atsakydavo klausimu: „Tu, močiute, nori, kad aš pradėčiau gerti ir rūkyti?“ Žinau, kad bendramoksliai tyčiojosi iš jo dėl to, kad buvo kitoks, kad jam nerūpėjo išgerti ar krėsti šunybes“, – skaudulį liejo teta.
Kadangi berniukas draugų neturėjo, anksti neteko tėčio, todėl daug laiko praleisdavo su mama. Dėl to, tetos žodžiais, irgi buvo pašiepiamas bendramokslių. „Jo mama labai daug dirbo, kad tik vaikui nieko netrūktų. Kartais berniukas padėdavo mamai išnešioti laiškus. Už tai buvo vadinamas „mamyčiuku“. Mama be galo mylėjo savo vienturtį, gražiai jį augino, rengė, gražiai ir gyveno…“ – pasakojo paauglio teta.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Miglė KATINAUSKIENĖ
