Konfliktas: scenoje vietos užteks visiems

Daug metų sa­vi­veik­lai atidavusi moteris laiške redakcijai teigia, kad Kultūros cen­tro ad­mi­nist­ra­ci­ja stumia iš scenos sen­jorus, mėgstančius šokį ir dainą.

Pa­si­domėjus situacija išsamiau, at­si­skleidė kitokios kon­flik­to de­talės…

Senjorai stu­mia­mi lauk

Kultūros cen­tro fol­klo­ro an­sam­bliui “Sau­la­la” 20 metų sky­ru­si Ge­no­vaitė Kišūnienė ma­no, jog ra­jo­ne pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių sa­vi­veik­los lau­kia saulėly­dis – se­nu­kams sce­no­je ne­be­li­ko vie­tos. Niūrios min­tys ją ap­lankė po Kultūros cen­tre vy­ku­sio tra­di­ci­nio ren­gi­nio “Aušta aušre­la”. Laiške “Gim­ta­jam…” mo­te­ris rašo, jog dau­gelį metų sa­vi­veik­lai ati­da­vu­siems žmonėms leis­ta šventėje būti tik… žiūro­vais. Ko­lek­ty­vo na­riai dėko­jo už ne­mo­kamą įėjimą, tačiau jautėsi pažemin­ti, todėl į ren­ginį su­si­rin­ko ne­gau­siai. Šventė įvy­ko, tačiau be “Sau­la­los”: žiūro­vus links­mi­no fol­klo­ro an­sam­blis “Gas­tau­ta”, pa­si­kvietęs svečių iš Uk­mergės. “Vie­ni ki­tiems pa­gie­do­jo su­tar­ti­nes, pa­plo­jo, pro­jek­to pi­nigėlius pa­nau­do­jo”, – laiške nuo­monę apie šventę išdėstė G.Kišūnienė.

Sa­vi­veik­li­ninkės žodžiais, “Sau­la­los” at­likėjai ne pirmą kartą stu­mia­mi iš Kultūros cen­tro sce­nos. Ji pri­si­minė 2007 m. “Aušta aušrelą”, kai šventės su­ma­ny­to­jams “Sau­la­los” sa­vi­veik­li­nin­kams bu­vo leis­ta šventę ati­da­ry­ti – at­lik­ti vos vieną kūrinį. “Pa­gy­ve­nu­sių sen­jorų ko­lek­ty­vas bu­vo įžūliai išstum­tas, o į jo vietą sto­jo “Gas­tau­ta”. Tai bu­vo di­de­lis spjūvis ko­lek­ty­vui, ne­pa­gar­ba ir nuos­kau­da il­gus me­tus ko­lek­ty­vui pašven­tu­siems gar­baus amžiaus žmonėms. Žmonės užsigydė žaizdą, ma­ny­da­mi, kad tai vien­intelis at­ve­jis”, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Tačiau, pa­sak laiško au­torės, už bor­to “Sau­la­la” li­ko ir 2008 m. “Aušta aušre­la” šventėje, ku­rio­je jiems bu­vo leis­ta at­lik­ti vos vieną dainą. G.Kišūnienė laiške mi­ni dar vieną skaudų smūgį “Sau­la­los” ko­lek­ty­vui. Tra­di­ciškai jie važiuo­da­vo į Vil­niaus ro­kiškėnų klu­bo “Pra­gied­ru­liai” or­ga­ni­zuo­ja­mas šven­tes. De­ja, va­sarį minėto klu­bo metų veik­los ap­ta­ri­me ra­jo­nui at­sto­vau­s “Gas­tau­ta”.

 Vie­ni išaukštin­ti, ki­ti pažemin­ti

Sa­vi­veik­li­ninkės G.Kišūnienės nuo­mo­ne, vie­no ko­lek­ty­vo išaukšti­ni­mas, o ki­to pažemi­ni­mas su­sie­tas su Kultūros cen­tro va­do­vy­be. Di­rek­torė Ni­da Lun­gienė va­do­vau­ja “Gas­tau­tai”, todėl ir siunčia sa­vo ko­lek­tyvą. “Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių ko­lek­ty­vui “Sau­la­la” vie­to­je tra­di­cinės šventės “Aušta aušre­la” pa­siūly­tas… saulėly­dis. Ro­kišky­je se­nu­kams vie­tos nėra!”- įsi­ti­ki­nu­si G.Kišūnienė. Pa­da­riu­si to­kią išvadą, Kultūros cen­tro va­do­vei ji pri­me­na liau­dies išmintį: “Ne­pa­li­ki­te miške ro­gių, ku­rio­mis išvežate ra­jo­no se­nuo­sius sa­vi­veik­li­nin­kus. Ap­si­dai­ry­ki­te – kiek ap­link jau­nes­nių! Jiems tų ro­gių pri­reiks. Taip taip – jums išvežti. Pos­tai ta­da ne­be­bus jūsų ir ne­beišgelbės.”

Laišką “Gim­to­jo…” re­dak­ci­jai p. Ge­no­vaitė pa­si­rašė “Sau­la­los” ko­lek­ty­vo var­du, tačiau pradėjus aiškin­tis ap­lin­ky­bes pa­tiks­li­no, jog ji tik ke­liems an­sam­blio na­riams užsi­minė apie viešą krei­pimąsi. Ka­dan­gi teks­to su ki­tais ko­lek­ty­vo na­riais ne­su­de­ri­no, todėl pa­gei­dautų, kad laiškas būtų as­me­ni­nis.

Ren­gi­niuo­se vos spėja da­ly­vau­ti

Ki­to­kią nuo­monę apie “Sau­la­los” veiklą išsakė aštuo­ni an­sam­blio na­riai An­ta­nas Ma­kuška, An­ta­nas Smals­kys, Vir­gi­ni­ja Bud­vy­tienė, Zi­ta Kai­re­lienė, Ire­na Dūdienė, Zosė Zo­lubienė, Le­o­no­ra Deks­nienė, Al­do­na Diržienė. Vers­da­ma ko­lek­ty­vo išvykų re­gist­ra­ci­jos sąsiu­vinį an­sam­blio se­niūnė Z.Kai­re­lienė sakė, jog per tre­jus pas­ku­ti­niuo­sius me­tus būta daug išvykų, kon­certų. 2007 ir 2008 m. “Sau­la­la” da­ly­va­vo 20 di­des­nių ar mažes­nių kon­certų, ke­lia­vo po Lie­tuvą ir Lat­viją. Per­nai dėl krizės ir pi­nigų sty­giaus ke­lia­vo mažiau, tačiau da­ly­va­vo di­de­liuo­se ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se: Res­pub­li­kinėje dainų ir šokių, Pa­nevėžio ap­skri­ties me­no šventėse, rengė Jo­ni­nes. “Didžiau­sias įvy­kis bu­vo “Sau­la­los” da­ly­va­vi­mas Ro­kiškio mies­to ju­bi­lie­jaus vai­di­ni­me prie dva­ro. To­kio­je įspūdin­go­je šventėje ne kiek­vie­nam lem­ta vaidinti masinėse scenose”, – pridūrė I.Dūdienė. “Esa­me lai­min­gi turėda­mi jau­nus, ener­gin­gus va­do­vus Da­lią ir Eu­ge­nijų Deks­nius. Kar­tais dėl svei­ka­tos pro­blemų ne­pajėgia­me da­ly­vau­ti vi­suo­se ren­gi­niuo­se. Juk ko­lek­ty­vo na­rių amžiaus vi­dur­kis – 75 me­tai”, – ant­ri­no Vir­gi­ni­ja Bud­vy­tienė, ma­nan­ti, jog sen­jorų ko­lek­ty­vo, drau­giškai išgy­ve­nu­sio sun­kmetį, lau­kia saulėte­kis, o ne saulėly­dis.

“Ki­ti me­tai “Sau­la­lai” la­bai reikšmin­gi – minėsi­me 45 veik­los me­tus. Ar yra ra­jo­ne ko­lek­ty­vas, tu­rin­tis to­kias gi­lias tra­di­ci­jas?” – re­to­riškai klausė L.Deks­nienė. An­sam­blio na­riai su­tar­ti­nai tvir­ti­no ne­si­jaučian­tys uja­mi iš kultūri­nio gy­ve­ni­mo, taip pat ne­jaučian­tys ir jau­nes­nių sa­vi­veik­li­ninkų kon­ku­ren­ci­jos. “Ne­se­niai pradėjau lan­ky­ti re­pe­ti­ci­jas. Ko­lek­ty­ve vy­rau­ja pui­ki at­mo­sfe­ra. Jaučiu šilumą, drau­giškumą”, – pa­sa­ko­jo ko­lek­ty­vo nau­jokė A.Diržienė. An­sam­blio il­ga­amžiai pri­si­minė, jog tai ne pir­mas G.Kišūnienės kon­flik­tas su an­sam­blio va­do­vais. “Bent prieš pen­kio­li­ka metų Ge­no­vaitė bu­vo ve­dančio­ji dai­ni­ninkė. Da­bar ji pra­ran­da po­zi­ci­jas, jaučia kon­ku­ren­ciją, todėl ir pyks­ta”, – svarstė an­sam­blio va­dovė D.Deks­nienė.

Nekoncertavo dėl netekties

Pa­klaus­ti apie pas­ku­ti­niąją “Aušta aušre­la” šventę sa­vi­veik­li­nin­kai su­sižvalgė vie­nas į kitą. Pir­mo­ji pra­kal­bo se­niūnė Z.Kai­re­lienė: “Šven­tei ruošėmės iki pas­ku­tinės die­nos, tačiau vis­kas pa­si­keitė dėl lai­do­tu­vių – mirė va­do­vo E.Deks­nio tėvas.” Pa­sak sa­vi­veik­li­nin­ko A.Smals­kio, būtų nežmo­niška iš va­dovų, prieš ke­lias die­nas pa­lai­do­ju­sių tėvą ir uošvį, rei­ka­lau­ti gro­ti kon­cer­te. “Su­pras­da­mi ne­tek­ties skausmą, pa­gerb­da­mi mi­rusįjį, su­tarėme: per kon­certą nei šok­si­me, nei dai­nuo­si­me, o pa­gei­dau­jan­tys išgirs­ti kitų at­lie­kamą pro­gramą ga­li at­ei­ti pa­si­klau­sy­ti. Ne­aki­vaizdžiai šventėje mes lyg ir da­ly­va­vo­me. Kai tarėmės, ki­to­kių nuo­mo­nių lyg ir ne­bu­vo išsa­ky­ta. Ne­gi esa­me ko­kie bar­ba­rai, kad nuo kars­to va­ry­tu­me žmo­nes į sceną?” – ap­si­spren­dimą kon­sta­ta­vo A.Ma­kuška. šiems žodžiams pri­tarė ir jų va­dovė D.Deks­nienė. “Būtų la­bai skau­du kon­cer­tuo­ti tik pa­lai­do­jus ar­timą žmogų. Juk tu­ri pra­ei­ti šiek tiek lai­ko, kad užsit­rauktų žaiz­dos”, – sakė ji.

 Kad tik būtų jėgų…

Kultūros cen­tro di­rek­torė N.Lun­gienė sakė, jog priėmu­si spren­dimą leis­ti “Sau­la­los” va­do­vui E.Deks­niui ne­kon­cer­tuo­ti jaučia­si ra­mi. “Pažino­jau ir mi­rusįjį Petrą Deksnį – se­nolį, ku­ris mums išsau­go­jo ir per­davė kep­ti­nio alaus tra­di­ci­jas”, – pa­sa­ko­jo N.Lun­gienė. Ji pra­si­tarė, jog perėmu­si šventės “Aušta aušre­la” or­ga­ni­za­vimą iš bu­vu­sios “Sau­la­los” va­dovės Ire­nos Alek­sie­jienės ki­tais me­tais žada at­sa­ko­mybę per­duo­ti D.Deks­nie­nei. “Be ga­lo my­liu vi­sus tris cen­tro fol­klo­ro an­sam­blius – “Čirulį”, “Gas­tautą” ir “Sau­lalą”. Nė vie­no sten­giuo­si neišskir­ti. Ne­ga­li­ma jų ly­gin­ti. Se­no­lius la­bai ger­biu: tai mūsų pa­vel­das, iš jų mes mo­komės, į juos ly­giuo­jamės. At­eis lai­kas ir aš “Sau­la­lo­je” da­ly­vau­siu, kad tik būtų jėgų ir svei­ka­tos”, – sakė p. Ni­da. Į sa­vi­veik­li­ninkės G.Kišūnienės prie­kaištą, kad per šven­tes išleidžia­mi pro­jektų pi­ni­gai, di­rek­torė at­sakė, jog fol­klo­ro šventės gy­vuo­ja tik žmo­nių en­tu­ziaz­mo dėka: pro­jek­ti­nių lėšų gau­na­ma vos po ke­lis šim­tus re­kla­minėms afišoms. Pa­sak N.Lun­gienės, prie­kaištus dėl “Gas­tau­tos” ke­lionės į Vil­niaus “Pragiedrulių” klubą reikėtų išsa­ky­ti sa­vi­val­dybės spe­cia­lis­tams, vi­ce­me­rui Al­bi­nui Ur­bo­nui: jie sa­vo nuožiūra pa­rin­ko ko­lek­tyvą.

 Yra ne tik dar­bas

“Sau­la­los” an­sam­blio il­ga­metė va­dovė I.Alek­sie­jienė sakė girdėju­si, jog dėl gri­po “Aušta aušre­la” šventė atidėta vėles­niam lai­kui. O mi­rus va­do­vo E.Deks­nio tėvui, sa­vi­veik­li­nin­kai šventėje bu­vo tik žiūro­vai. “Spren­di­mas, ma­no gal­va, tei­sin­gas. Juk yra ne tik dar­bas, bet ir mo­ralės nor­mos, žmo­gišku­mas”, – svarstė p. Ire­na. Ji pri­si­minė, kaip praėjus vos mėne­siui po tėvo mir­ties vedė va­ka­ronę, ku­rio­je da­ly­va­vo svečiai iš Vo­kie­ti­jos. “Pri­si­mi­nu­si tą kon­certą su­si­ner­vi­nu: po to­kių ne­tekčių pri­va­lo­me duo­ti lai­ko žmo­gui at­si­gau­ti”, – įsi­ti­ki­nu­si I.Alek­sie­jienė.  

Dalia Zibolienė