Kiekvieno save gerbiančio laikraščio siekiamybė – nenuklysti nuo pagrindinės žiniasklaidos misijos – objektyviai atspindėti visuomenės įvykių. Kaip tai pavyksta, lemia kiekvieno rašančiojo sąžinės kontrolė…
Ir apie tai, kas už “rubežiaus”…
Niekuomet nesutiksiu, kad didieji šalies laikraščiai yra reikšmingesni už rajono. Visa rajoninio laikraščio stiprybė tame, kad jis yra arti žmonių, turi labai gyvus kontaktus su jais. Ypač tai juntama per sunkmečius: skaitytojas, šalies dienraščiuose nerandantis savęs, savo pažįstamų, gali lengvai nuo jo nusigręžti. Todėl vietos laikraščiai turėjo, turi ir turės geresnes galimybes išlikti.
Žinoma, svarbu, kad regiono, rajono laikraštis neužsidarytų savo geografinės teritorijos rėmuose. Pasaulio, šalies įvykiai, žmonių gyvenimas “už rubežiaus” privalo turėti atspindį rajono laikraštyje. Kur begyventų žmogus – Niujorke, Rokiškyje ar Balbieriškyje, – svarbios problemos ar gyvenimo įvykiai reikšmingi kiekvienam mūsų, ir apie tai norime skaityti savo laikraštyje.
Šalies dienraščių žurnalistams tam tikra prasme dirbti lengviau: jie rašo apie visiems gerai pažįstamas įžymybes – šalies vadovus, aukščiausio rango politikus ar pareigūnus, šou pasaulio žvaigždes. Skaitytojams labai įdomu žinoti net smulkmenas apie tokių žmonių gyvenimus. “Gimtasis Rokiškis”, be abejonės, taip pat dažnai rašo apie merą, žymiausius verslininkus. Bet rajone įžymybių nedaug ir labai sudėtinga rasti ką nors nauja. Tačiau rajono laikraštis turi unikalias galimybes, nes gyvena prie pat savo skaitytojų ir žino kasdienes jų problemas. Skaitytojas laikraščio puslapiuose mato save, kaimyną ar pažįstamą, ir tai didžiulė vietinės spaudos privilegija prieš dienraščius. Rajono laikraštis su skaitytoju gyvena kaip viena šeima savo namuose. Na, o namų, kaip sakoma, be dūmų nebūna. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Svarbu pripažinti savo klaidas. Visada kolegoms sakau, jog nėra neklystančių.
Sveikinu vardo jubiliejų ir jubiliejinį 10 000-ąjį numerį švenčiančio “Gimtojo Rokiškio” žmones! Labiausia linkiu sveikatos ir kūrybinės kantrybės. Nepaisykit sunkmečių. Sveikinu, kolegos, su gražia ir reikšminga švente!
Dainius RADZEVIČIUS
Lietuvos žurnalistų sąjungos
pirmininkas
Rokiškio dangus atrodo aukštesnis…
Esame trapūs – gyvenkim vieni kitus tausodami. Esu įsitikinusi, kad kiekvienam Lietuvos rajonui vietinis laikraštis yra reikalingas. Žmonėms reikia žinių, informacijos apie tai, kas vyksta šalia. Šalies dienraščiai retai pastebi rajonų problemas. Manau, kad regionų laikraščiai gali įpratinti gyventojus su valdžia kalbėtis reikliai, kaip lygų su lygiais. Tik tie pokalbiai, kaip ir straipsniai, turėtų būti ne rėksmingi, o ramūs, ne emocijų valdomi, o argumentuoti. Dialogas – menas, jo visiems mums mokytis reikia. Ir po truputį mes tai darome.
Sveikinu kolegas, išlaikiusius rajoninio laikraščio laivelį banguotoje pokyčių jūroje, – nors ir bėdų, regis, turėjote, ir laivo kapitonai keitėsi…
Tvirtybės šiuo nelengvu metu nuoširdžiai linkiu visiems kraštiečiams, ypač mano mieliems, jau nejauniems Juodupės mokytojams.
Myliu savo kraštą ir tokius savitus jo žmones. Kiekvieną kartą, kai artėju prie Rokiškio, atrodo, dangus aukštesnis pasidaro, ir kiekvieną sutiktąjį kalbinti norisi…
Elena Tervidytė
Savaitraščio “Dialogas”
vyriausioji redaktorė, kraštietė
Geriau jau tegul “kandžioja”
Krizės metu mūsų šeima atsisakė kelių laikraščių prenumeratos, bet tik ne “Gimtojo…”. Kaip be rajono laikraščio? Juk jis atspindi visas nūdienos rajono aktualijas. Rajono valdžia į draugus spaudai nesiperšame, siekiame išlaikyti pagarbią distanciją. Neprašome, kad spauda mus glostytų. Laikraščio duona tokia: “kandžioti” valdžią. Mes, valdžios atstovai, į rajono reikalus turime savo požiūrį, spauda – savo. Kiekvienas dirbame savo darbą, ir tiek. Teko Baltarusijoje skaityti Postavų rajoninį laikraštį. Jį buvo net koktu vartyti: tiek liaupsių ir panegirikos valdžiai. A.Lukašenkos kultas klesti net gilios provincijos laikraštyje. Pamaniau, tegul mus spauda “kandžioja”, nei šitaip neprotingai giria.
Almantas BLAŽYS
Rajono meras
Apie perliukus, inerciją ir gerą užtaisą
Regiono, rajono laikraštyje dažnai susiduria dvi pusės: ar svarbiau vietinės naujienos, ar tai, kas aktualu tuo metu šalyje, pasaulyje. Pastarąją informaciją laikraščiai gauna iš naujienų agentūrų, kurios pirmosios praneša žinią gyventojams. Rajono laikraščiui labai svarbu šią informaciją pateikti kūrybingai, kad ji taptų įdomi savo skaitytojui. Negirdamas galiu pasakyti, kad apie svarbiausius įvykius “Gimtasis…” žinias pateikia labai išradingai. Jas suaktualina praplėsdamas ministerijų, aukščiausių šalies politikų komentarais apie tai, kaip naujas įstatymas, tvarka palies Rokiškio visuomenę, kokią įtaką gali turėti šio krašto gyvenimui ar net konkrečiam žmogui. Tokias medžiagas vadinu perliukais.
Ar gali rajono laikraštis savo svarba visuomenei konkuruoti su šalies dienraščiais? Be jokios abejonės! Rajono laikraštis unikalus informacijos sklaidos požiūriu tuo, kad jis turi puikią galimybę ne tik nagrinėti visuotines šalies problemas, bet ir ateiti į kiekvieną kiemą. Dar unikaliau, kad greta analitinių, žurnalistinių rašinių yra ir pats skaitytojas. Skaitydamas “Gimtąjį…” visuomet akimis užkliūvu už tokių žodžių: “Į “Gimtąjį…” kreipėsi gyventojas…”, “Rokiškėnas pasiūlė pasidomėti…” Ir tuo labai džiaugiuosi: kiekvienas skaitytojas pasijunta reikalingas, reikšmingas. Todėl dažnam rajono laikraštis yra tarsi darbo knyga, kuria pradeda savo dieną. Ir tokio laikraščio žmogus niekuomet neatsisakys. Tai pati didžiausia “Gimtojo Rokiškio” stiprybė.
Laikraštis neturi siekio tapti geras visiems. Jo tikslas – teikti objektyvią informaciją ir ją analizuoti. Negatyvių laikraščio vertintojų visuomet buvo ir bus. Profesionalus žurnalistas žinios neapvers šimtu procentų taip, kad juoda taptų balta ar atvirkščiai. Ypač dirbantis rajono laikraštyje, nes rytoj ar kitą dieną jo laukia akistata su rašinio herojumi. Tai itin įpareigoja dirbti atsakingai.
Galiu pasakyti, jog jūs esate tikri savo krašto patriotai, nes labai geras laikraščio pavadinimas: žodžiu “gimtasis” primenate šaknis. Dažnai svetur prie manęs priėję žmonės sako: “Ir aš iš Rokiškio”. Ties jūsų straipsniais internete matau ne tik rajono, šalies, bet ir užsienio skaitytojų reakciją. Manau, tai didelis laikraščio nuopelnas ir pasiekimas.
“Gimtajam…”, švenčiančiam 65-ąjį gimtadienį, atlaikiusiam sunkumus, kelis bandymus jam sukurti konkurenciją tik dėl to, kad ji būtų, kad pristabdytų jūsų gerą inerciją ir užtaisą, linkiu neprarasti unikalumo. Aišku, taip pat ir pozityvo bei geros socialinės, politinės kritikos puslapiuose, ko pas jus niekuomet nestinga.
Skirmantas PABEDINSKAS
Televizijos žurnalistas,
kraštietis
Ypač nepamiršti jaunų, aktyvių!
Džiaugiuosi, kad “Gimtasis Rokiškis”, kažkada išleidęs pirmąjį numerį, dabar išleidžia jau 10000-ąjį. Prieš septynerius metus, kai gyvenau Rokiškyje, laikraštį skaitydavau nuolat, dabar pagal galimybes skaitau jį internete. Iš tiesų regioninė spauda žmonėms turi būti ir yra svarbi. Juk apie tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, galime sužinoti internete ar per televiziją. Naujienos, žmonės, įvykiai, istorijos, kurios yra visai šalia, ten dažnai lieka pamirštos, nors žmonėms jų irgi labai reikia. Smagu, kad apie tai, kas vyksta mano gimtinėj, galiu sužinoti skaitydamas “Gimtąjį…” Tai pagrindinė regioninio laikraščio užduotis. Ir manau, kad šią užduotį “Gimtajam Rokiškiui” sekasi vykdyti.
Rūpinuosi trijų didžiausių ir populiariausių Lietuvoje radijo stočių – “M-1”, “M-1 Plius” ir “Lietus” – savireklama, tad bendrauti ir su regionine, ir su respublikine spauda tenka itin dažnai. Respublikinė spauda labai sparčiai tampa nebeaktuali, kai tuo tarpu rajoniniai laikraščiai dažnai yra vienintelis informacijos perdavimo būdas to krašto žmonėms. 10000-ojo numerio proga “Gimtajam Rokiškiui” linkiu išlikti objektyviam, dar daugiau dėmesio skirti savo žmonėms, ypač nepamiršti jaunų, aktyvių ir juos palaikyti. Sėkmės!
Saulius ZAKARKA
UAB “M-1” savireklamos
vadybininkas, kraštietis, buvęs J.Tumo-Vaižganto
vidurinės mokyklos prezidentas
Aldona MINKEVIČIENĖ, Reda MILAKNIENĖ, Lina DŪDAITĖ
