Vieną rytą pašto dėžutėje radau ne tik tos dienos laikraščius, bet ir šeimos gydytojos laišką su raginimu kuo greičiau užsukti į jos kabinetą: atėjo laikas pasidaryti prostatos tyrimus“, – tokie pasiturinčioje valstybėje gyvenančio vyriškio žodžiai daugeliui mūsų gali pasirodyti esą lyg iš fantastinio filmo…
Kai kuriose šalyse jau įprasta, kad valstybė skiria didžiules lėšas ligų prevencinėms programos vykdyti. Todėl gydytojai įpareigoti pacientą pritraukti įvairiausiais būdais: jiems siunčiami laiškai su raginimu atvykti pasitikrinti, rašomos trumposios žinutės į mobiliuosius telefonus, skambinama. O kas daroma Lietuvoje, kad žmogus sužinotų apie jam priklausančius valstybės finansuojamus sveikatos tyrimus ligų prevencijos sumetimais?
Mirtingumas nuo vėžinių susirgimų Lietuvoje yra 4 kartus didesnis nei Suomijoje
Daiva KANOPIENĖ
Vilniaus universiteto onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja, gydytoja ginekologė
Prevencinių programų tikslas – sumažinti žmonių mirtingumą, tačiau, kad sulauktume teigiamų rezultatų, turi prabėgti nemažai laiko. Kaip pavyzdį galima pateikti Suomiją, kurioje mirtingumas nuo gimdos kaklelio, krūties ir kitų vėžinių susirgimų yra mažesnis net 4 kartus nei Lietuvoje. Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose daugiau pažengusiose šalyse prevencinės programos vykdamos nuo 1960-ųjų, tuo tarpu pas mus – nuo 2004-ųjų, kada įstojome į Europą Sąjungą. Tačiau jau galime džiaugtis pirmaisiais pasiekimais: daugėja laiku nustatytų ir dėl to išgydomų vėžinių susirgimų, vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata profilaktiškai, o ne tada, kai liga suriečia.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė
