Medžio meistrai yra išdrožę ne vieną iš Rokiškio krašto kilusią asmenybę. Muziejininkai suskaičiavo, kad beveik dešimt jų darbų skirta muzikams, knygnešiams, kunigams ir kitiems šviesuoliams, tačiau didžiausia duoklė atiduota dievdirbiui Lionginui Šepkai. Vien jo ar jo artimiesiems skirtų kūrinių mūsų rajone – gera dešimtis. Šią asmenybę drožė garsiausi Lietuvos medžio skulptoriai…
J. Zaukai, P. Širviui ir kitiems
Muziejininkė Vilė Sarulienė iš archyvų surinko visus Rokiškio krašto muziejuje sukauptus duomenis apie medžio skulptūras žinomiems mūsų krašto žmonėms. Remiantis jais, vienas pirmųjų medžio darbų atsirado 1975-aisiais. Tuomet Obeliuose iškilo ąžuolinė skulptūra iš šio krašto kilusiam chorvedžiui, knygnešiui, vargonininkui Juozui Zaukai. Jos autorius uteniškis tautodailininkas Stasys Karanauskas.
1981-aisiais Aleksandravėlėje atidengta medinė skulptūra garsiajam dainiui Pauliui Širviui. Jos autorius Ipolitas Užkurnys. Neseniai šį darbą restauravęs medžio meistras rokiškėnas Vidmantas Zakarka sakė, jog atnaujinant skulptūrą jam svarbu buvo nepagadinti.
1997-aisiais Panemunyje, piliakalnio papėdėje, atsirado medžio kūrinys – koplytstulpis, skirtas chorvedžiui, dirigentui, pedagogui Nikodemui Martinoniui. Jo autorius Donatas Jasinevičius. Toje pačioje papėdėje stovi skulptūra Jonui Byrai – iš mūsų krašto kilusiam garsiam operos dainininkui. „Tiesa, muziejininkai šio darbo autoriaus pavardės nežino”, – sakė V. Sarulienė.
1998-aisiais prie garsaus dailininko Justino Vienožinskio sodybos Dačiūnų kaime (Obelių sen.) atsirado medinė memorialinė lenta, skirta šiam dailininkui.
Duoklė muzikui
Mediniai paminklai, žinoma, statomi dažniau nei akmeniniai, tačiau toli gražu ne kasmet. Įprastai – jubiliejų ar kitų svarbių datų progomis. Muziejininkų duomenimis, 2003 m. prie senojo Panevėžio kolegijos filialo pastato atsirado koplytstulpis, skirtas čekui muzikui Rudolfui Lymanui. Jį sukūrė čekų skulptorius Jeroslavas Bunsko. O šiemet, švenčiant R. Lymano įkurtos vargonininkų mokyklos 130-ąsias metines, skulptūrą muzikui sukūrė vienas žinomiausių Lietuvos medžio meistrų, įvairiais titulais apdovanotas – ir L. Šepkos premijos, ir „Auksinio vainiko” laimėtojas – Rimantas Zinkevičius. Šis kūrinys šiandien puošia Šv. Mato bažnyčios šventorių. Šis medžio meistras bažnyčių šventoriams visoje Lietuvoje yra sukūręs ne vieną koplytstulpį, tačiau pirmą kartą kūrė skulptūrą konkrečiam asmeniui. Nebuvo lengva, nes muziejuje saugoma vienintelė muzikanto nuotrauka, ir dar ta – prasta.
Skulptūra sukomponuota iš trijų dalių – R. Lymano figūros ir dviejų šoninių pridėtinių – vargonų vamzdelių. Meistras norėjo, kad ji „susilietų su bažnyčios architektūra, vargonais”, todėl joje – nemažai gotikos elementų.
Ir aviatoriui, ir partizanui
Medyje mūsų krašte įkūnyti ir ne taip gerai rokiškėnams žinomi žmonės. 2006-aisiais šalia kelio Rokiškis-Pandėlys pastatyta skulptūra aviacijos kapitonui, partizanui Albinui Tindžiuliui-Dėdei. Ją sukūrė nuo Pandėlio kilęs kraštietis tautodailininkas Ernestas Leonas Juozonis. Netoliese, šalia buvusios Šakalių dvarvietės, stovi to paties autoriaus išdrožtas koplytstulpis šiose vietose žuvusiam partizanui Kazimierui Krisiūnui.
Į portretinį panašumą nepretendavo
Prieš keletą metų Panemunėlio bažnyčios šventoriuje, prie buvusios klebonijos, atsirado skulptūra iš šio krašto kilusiam švietėjui kunigui Jonui Katelei. Būtent šioje klebonijoje dvasininkas ir gyveno. Skulptūros autorius V. Zakarka sakė, jog šią asmenybę drožti nebuvo lengva. „Aš gi – tautodailininkas. Profesionalai kūrė Brazausko atvaizdą ir nepataikė. Tačiau girdėjau atsiliepimų, jog Katelė šiek tiek panašus”, – juokėsi meistras. Tiesa, J. Katelės jis ir nesistengė atvaizduoti tiksliai, kaip portrete, droždamas turėjo tik vieną fotografiją, kur kunigas matomas iš arčiau.
Šepka – atskira tema
Atskira tema – gausybė įvairių meistrų sukurtų skulptūrų, skirtų L. Šepkai. Stovinčią Pandėlyje dievdirbio šimtmečio proga išdrožė rokiškėnas meistras Gintaras Varnas. Dievdirbio vardo parke prie Rokiškio rajono savivaldybės rasime ir pasvaliečio meistro Vytauto Jackūno sukurtus L. Šepkos tėvus bei brolį Petrą, ir anykštėno Jono Tvardausko „Šepkiuką – piemenuką” (šio meistro kūrybinė kompozicija „L. Šepkos gyvenimas” eksponuojama ir Rokiškio krašto muziejuje). Parke praeiti neleis alytiškio Sauliaus Lampicko kūrinys „Šepkai” ir Adolfo Teresiaus „Šepką prisimenant”. O štai garsus Lietuvos meistras Ipolitas Užkurnys seniai yra išdrožęs dievdirbio biustą su kaltu rankoje. Šią skulptūrą šiaip jau galima apžiūrėti kartu su L. Šepkos ekspozicija vienoje iš oficinų, tačiau ypatingomis progomis, per drožėjų kūrybos konkursines parodas ji atkeliauja ir į didžiąją dvaro menę.
Kodėl tiek daug skulptūrų garsiam dievdirbiui? Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė sakė, kad L. Šepka, ko gero, yra iškiliausia mūsų rajono asmenybė. „Kai gyveno, daugelio aplinkinių buvo nesuprastas, neįvertintas. Dabar viskas apsivertė, dievdirbiui atiduodama tam tikra skola. Juk taip būna neretai – gyvo nelabai vertina, išskirtinumui „pripaišo” keistuoliškumą, o iš perspektyvos geriau matyti ir konkretūs darbai”, – sakė M. Mieliauskienė.
Turim ir valdovų, ir kunigaikščių
Kalbant apie medyje įkūnytas įžymybes negalima nepaminėti ir kunigaikščių, valdovų, kitų istorinių asmenybių, gyvenusių praėjusiais amžiais. Tiesa, jie – ne Rokiškio krašto žmonės, tačiau rokiškėnai šiandien turi ką pademonstruoti svečiams. Verslininko Leonardo Šablinsko iniciatyva Lietuvos meistrų sukurtas atskiras „Valdovų kiemelis”, o rokiškėno literato Vytauto Gasiūno sodyboje galima apžiūrėti net kunigaikščių alėją – tai unikali idėja, kurią taip pat padėjo įgyvendinti žinomi Lietuvos menininkai.
Įdomu tai, kad žinomos asmenybės – dainininkai, krepšininkai, žurnalistai – skulptoriams yra įdomūs arba užsakomi išdrožti ne tik šimtmečių ar kitų jubiliejų proga kaip gigantiški kūriniai. Mažas įžymybių skulptūrėles ypač mėgo kurti Bronislovas Milaknis,Kazimieras Paunksnis, realius žmones medyje ne kartą atvaizdavo ir Degeniuose gyvenantis Venecijus Jočys.
Reda Milaknienė
