Prieš mėnesį vaikai sugužėjo ne tik į mokyklų klases, bet ir į darželius. Ką daryti, jeigu pratinimasis prie darželio nevyksta sklandžiai ir kaip mažuosius parengti naujam gyvenimo etapui, “Gimtasis Rokiškis“ teiravosi psichologės Žanetos Skupaitės.
Isterija ir kritimas ant grindų
Rokiškėnė Jolanta – viena iš nedaugelio vienišų mūsų rajono motinų, auginančių netrukus trečiąjį gimtadienį švęsiantį sūnų Dominyką. Po dvejų vaiko priežiūros atostogų metų moteris planavo grįžti į mėgstamą darbą, tačiau savo planus buvo priversta pakeisti.
“Dar praėjusių metų rugsėjį niekais nuėjo visi bandymai sūnų pripratinti prie darželio“, – prisipažino rokiškėnė. Ji prisiminė kiekvienai motinai širdį draskantį vaizdą: “Pirmąsias porą dienų po kelias valandas pabūdavau su sūnumi grupėje, o trečią jau bandžiau savo vyruką palikti tik su auklėtojomis. Tolimesni įvykiai buvo staigmena ir man, ir aplinkiniams: iki tol nesunkiai su manimi trumpesniam laikui išsiskirdavęs vaikas ėmė isteriškai spiegti, kratydamasis krito ant grindų. Auklėtojos pasijuto bejėgės ir jau po gero pusvalandžio nesibaigiančių isterijų iškvietė mane. Kitą dieną į darželį atvestas sūnus nebesitraukė nuo manęs nė per žingsnį, o apie palikimą nebebuvo nė kalbos.“
Pasak moters, po dviejų kankinančių badymo pritapti darželyje savaičių teko priimti nelengvą sprendimą – imti trečius ir, beje, neapmokamus metus vaiko priežiūros atostogų. “Visa laimė, kad gyvenu su tėvais. Šiaip taip susivertėme“, – keblios finansinės šeimos padėties neslėpė moteris ir pridūrė neturėjusi kito pasirinkimo: auklės samdymas būtų pareikalavęs beveik visos jos uždirbamos algos.
Lyg kitas vaikas…
Nuo nepavykusio bandymo įsilieti į darželinukų gretas prabėgo metai. Šiandien Dominykas jau didelis – spalio pabaigoje ant torto pūs tris žvakutes. “Kokiomis nuotaikomis gyvenate šiandien?“ – “Gimtasis…“ teiravosi Jolantos, nepanorusios atskleisti savo pavardės. “Nežinau, kas pasikeitė, tačiau rugsėjo pradžioje darželį pradėjęs lankyti sūnus lyg kitas vaikas… Atsisveikiname be ceremonijų ir ašarų. Grupėje jis jaučiasi puikiai. Gal iš tiesų noras vaiką kuo greičiau “išgrūsti“ į darželį yra didelė tėvų klaida? Gal taip mes juos traumuojame? O gal aš pati padariau klaidą parodydama sūnui, kad jam nesiliovus rėkti iš karto atskubėsiu į pagalbą?“ – svarstė moteris.
Daugiau ketvirtadienio GR
Agnė MACKUVIENĖ
