Šį šeštadienį minima Miškininko diena. Sakoma, jog miškininkai daugiau išminties semiasi iš gamtos, ypač iš miško nei iš vadovėlių. Šiemet žaliojo Žemės rūbo puoselėtojų profesinė diena minima išskirtiniais renginiais. Mat Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, skelbianti, jog tvarus miškininkavimas gali prisidėti prie darnaus mūsų planetos vystymosi, skurdo mažinimo bei padėti pasiekti tūkstantmečio tikslus, 2011-uosius metus paskelbė Tarptautiniais miško metais. Jų šūkis – “Miškai – žmonėms”.
Profesinės dienos proga “Gimtasis Rokiškis” kalbina Rokiškio ir kaimyninių – Kupiškio, Zarasų, Utenos rajonų urėdus apie miškininko kasdienybę, rūpesčius, pasiekimus, žalą miškams.
Švenčia Vilniuje
Įprasminant Tarptautinius miško metus – tradicinė Miškininko diena skiriama visuomenei. Šiandien Vilniuje šventiniai renginiai prasideda šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, vėliau šventė persikels į Rotušės aikštę. Čia 11-16 val. veiks šalies miškų urėdijų paviljonai, valstybinių miškų žinybos darbuotojai supažindins su įvairiomis miškų ūkio sritimis. Bus galima susipažinti su miško sodmenų auginimo technologijomis, miško atkūrimu ir įveisimu, priešgaisrine miško apsauga, rekreacija, miškininkystės raida, pamatyti miško technikos ekspoziciją, pasiklausyti miškininkų kolektyvų pasirodymų, pasižiūrėti filmų apie miškus. Miškininkai virs “Eigulio sriubą”, ja vaišins žmones, o renginio pabaigoje kvies kartu sudainuoti miškininkų himnu tapusią dainą “Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”. Jiems pritars roko grupė “Thundertale”. Į šventinį renginį Vilniuje šiandien vyksta 10 mūsų urėdijos miškininkų, demonstruosiančių sodinukų auginimo, miško priežiūros, medienos ruošos technologijas ir įrankius.
Trokšta stabilumo
Kokiomis nuotaikomis Miškininko dieną pasitinka Rokiškio miškų urėdija? Miškų urėdas Rimantas KAPUŠINSKAS sako, jog miškininkų nuotaikas lemia gamta ir politika: kartais jos užgriūva tarsi uraganai. “Per pastaruosius porą metų valstybiniai miškai buvo lyg ant svarstyklių: vieni siūlė juos privatizuoti, parduoti, kiti tokius miškui pražūtingus žingsnius stabdė. Dabar šiek tiek ramiau, bet nežinia, ar ilgai”, – svarstė 43-ejų metų miškininko stažą turintis urėdas. Miškininkus pasiekė nuogirdos, jog kurpiami nauji mokesčiai už valstybinių miškų parduotą medieną.
Daug metų Rokiškio urėdija dirba sėkmingai, net krizės metu išvengė nuostolių. “Pusę uždirbtų pajamų šiemet atidavėm valstybės biudžetui. Kita jų dalis grįžo į miškus: norime, kad nesuprastėtų jų priežiūra ir nemažėtų plotai”, – teigė p. Kapušinskas. Anot jo, rajono miškininkus džiugina tvirtai nusistovėjusi medienos kaina, auganti paklausa ir nevėluojantys supirkėjų atsiskaitymai. Tačiau urėdijai šiemet ne viskas ėjo kaip per sviestą. Žiema negailėjo valstybinių rajono miškų: storas sniego patalas suniokojo didelius masyvus, išlaužė apie 10 tūkst. kub. m medienos, žalos pridarė vagys, prasisukę urėdijos plotuose. Laimė, išvengta miškų gaisrų.
Miškininkų dienos išvakarėse urėdas kolegoms linkėjo ištvermės, o rajono gyventojams – neatitrūkti nuo gamtos ir džiaugtis miško prieglobsčiu. Anot p. Kapušinsko, jei miškui atiduosi visą save, jis žmogui atsilygins tuo pačiu. Urėdas tikisi: šią išmintį suvokia kiekvienas, gyvenantis miške, šalia miško ar toli nuo jo…
Iš viso Rokiškio miškų urėdijos veiklos teritorijoje miškai užima 53, 5 tūkst. ha: urėdija valdo apie 21, 5 tūkst. ha, likusi dalis – privatūs bei rezervuoti miškai. Jie padalinti į 7 girininkijas, šios – į 24 eiguvas. Didžiausia girininkija – Pandėlio, užimanti 3,9 tūkst. ha. Rajono saugomose teritorijose miškai užima 3,4 tūkst. ha, arba 6,6 proc. visos urėdijos veiklos teritorijos. Urėdijos valdose yra Sartų regioninio parko dalis, 6 valstybiniai draustiniai.
Pinigai grįžta į mišką
Sibiro tremtyje gimęs Zarasų miškų urėdijos miškų urėdas Rimantas JUREVIČIUS šmaikštauja, jog miškininko genus gavo atšiauriame krašte. Mat p. Jurevičiaus giminėje šios specialybės žmonių nebuvo. Jis – vienos miškingiausių šalies urėdijų šeimininkas: urėdijos teritorijos miškingumas siekia daugiau nei 32 proc., ir tai yra kiek daugiau nei šalies miškingumo vidurkis. Tačiau urėdo valdomas plotas kuklus, nes valstybiniai miškai užima tik 14 tūkst. ha, o 8 tūkst. ha miškų – rezerviniai. “Esame mažiausiai valstybinių miškų turinti urėdija: daugumą jų atsiėmė privatininkai. Mūsų skaudulys – rezerviniai miškai: 8 tūkst. ha rezervui priskirtų miškų bene 18 metų neturi tikrųjų šeimininkų. Todėl juose nėra būtinos priežiūros, dalyje plotų auga krūmynai ir šabakštynai, nesutvarkytos vėjolaužos, nevykdomi miško šviesinimo, atkūrimo ir veisimo darbai”, – dėstė jau kelis dešimtmečius miškininko duoną valgantis Zarasų urėdas. Gražus sutapimas: šiandien, Miškininko dieną, jis minės ir 12 metų vadovavimo urėdijai sukaktį.
Stambiausias Zarasų urėdijos valdomų valstybinių miškų masyvas – Gražutės regioniniame parke. Kiti miškų plotai įsiterpę tarp rezervinių ir privačių miškų. “Privatininkai kerta dvigubai daugiau miškų nei mes, tačiau žmonėms, išvydusiems kirtimų biržes, atrodo, jog miškininkai sunaikins Lietuvos miškus. Deja, privačių miškų savininkai iškirstų plotų neatsodina, ypač jei mišką parduoda verslininkams, užsiimantiems mediena ir suinteresuotiems tik pelnu”, – dėstė rūpesčius p. Jurevičius. Anot jo, 90 proc. urėdijos pajamų už parduotą medieną grįžta atgal į mišką: veisiami jaunuolynai, vykdoma priežiūra, rekreacija, miškai sertifikuojami, rengiamos poilsio ir atokvėpio vietos visuomenei. Taigi miškininkų kišenėse milijonai nesivarto. Urėdas džiaugėsi, kad šiemet pavyko išvengti didesnių nelaimių – gaisrų ir stambesnių miško vagysčių. Tik pernai rugpjūčio ir rugsėjo škvalai miškuose prilaužė apie 3 tūkst. kub. m medienos.
Po poros metų Zarasų urėdijos miškai bus saugesni: pagal Europos Sąjungos projektą bus įrengti modernūs antžeminio stebėjimo įrenginiai, perduosiantys vaizdus tiesiai į urėdijos kompiuterius.
Kalvotas ir ežerų mozaika papuoštas Zarasų r. kraštovaizdis teikia prieglobstį ne vienos retos rūšies gyvūnams ir augalams. Šiame rajone įsteigti du miškų regioniniai parkai: Gražutės (13992 ha) ir Sartų (2677 ha). Bendras Zarasų urėdijos teritorijos miškų plotas – 51 tūkst. ha.
Urėdijos miškai – keliuose rajonuose
“Apie džiaugsmus miškininkai kalbasi retai, mat jų gerokai mažiau nei rūpesčių”, – Miškininko dienos išvakarėse sakė Utenos miškų urėdijos miškų urėdas Stasys KVEDARAS. Jis juokavo: miškininku dirbąs taip seniai, jog nebesuskaičiuoja metų.
2011-ieji Utenos urėdijai lengvesni nei praėjusieji. Šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis p. Kvedaras sakė, jog šiuos metus urėdija baigs “neubagiškai”: nebėra medienos kainų krizės, malkinė mediena tapo labai paklausi. Vasarą kilo du nedideli miško gaisrai, fiksuotos kelios nestambios miško vagystės. Pasak urėdo, neišvengta pavienių atvejų, kai kirtėjai įlenda į svetimą mišką arba pasipinigautojai nugvelbia kubą kitą valstybinės medienos ir padaro nedidelių nuostolių. Kur kas daugiau urėdiją nuvirkdė šią savaitę į Lietuvą atūžęs uraganas Katia: jis šėlo miškuose ir išlaužė apie 700 kub. m medienos. Praėjusiais metais pušynus puolė skydmarės, o šiemet šių parazitų kolonijų nepastebėta.
Utenos kraštas yra tarp miškingiausių šalies rajonų. Tačiau urėdija valstybinių miškų valdo ne tiek ir daug: iš 72 tūkst. ha miško urėdijos žinioje tik 16 tūkst. Kiti plotai – savininkų bei rezervuoti privatizuoti.
Kaip ir Zarasų kolega, Utenos urėdas guodėsi, jog beveik du dešimtmečius besitęsianti žemės reforma tapo tarsi prakeiksmas: “Miškininkams skauda širdį matant dešimtis tūkstančių hektarų bešeimininkių miškų, kuriems ypač reikia tvarkos ir priežiūros.
“Mūsų urėdija – tarsi korys: valstybiniai miškai išbarstyti po šešis aplinkinius rajonus. Norint apvažiuoti valdas tenka sukarti 130 km. Didesni urėdijos miškų masyvai – tik Labanoro girioje ir Vyžuonų šile. Atstumai dideli, todėl didelės ir medienos ruošos bei miško priežiūros sąnaudos”, – dėstė p. Kvedaras.
Didelį miškininko stažą turintis, o nuo 1986 m. Utenos urėdijai vadovaujantis p. Kvedaras, paklaustas, ar didelės vertės turtą valdantis urėdas gali pralobti, šmaikštavo: “Gyvenu kaip šventasis Pranciškus. Mano rūmai – butas daugiabutyje, neturiu ir vilų paežerėse.”
Miškininkų dinastijų kraštas
Kaimyninės Kupiškio miškų urėdijos miškų urėdo Dainiaus STONKAUS nereikia nė klausti, ką jam reiškia miškas: jo senelis ir abu tėvai – atsidavę miškininkai, šia profesija užkrėtė sūnų. “Mūsų urėdijoje daug dinastijų. Tikimės, jog niekada nepritrūksime miškininkų, nes Kupiškyje ši profesija labai populiari. Gal dėl to, kad čia gimė ir užaugo garsus miškininkas, profesorius Povilas Matulionis. Jo vardu pavadinta Kupiškio mokykla. Prie jos įsteigtas šalies Jaunųjų miškininkų centras, rajone veikia 18 jaunųjų miškininkų būrelių”, – urėdas džiaugėsi jaunimu, mylinčiu mišką ne tik šventiniais renginiais ar inkilėlių akcijomis, bet ir talkinančiu per urėdijos pagrindinius darbymečius: miškasodį, miškų švarinimo akcijas, gyvūnų globą.
Kupiškio urėdijos veiklos teritorijoje yra 33,3 tūkst. ha miškų. Iš jų 13,4 tūkst. – valstybinės reikšmės, 19,7 tūkst. – privatūs ir privatizuojami miškai. Teritorijos miškingumas siekia 29,4 proc. Beveik visi urėdijos miškai yra Kupiškio rajone, ir tik nežymi jų dalis įsiterpia į Anykščių kraštą.
Žiemą nuo gausaus sniego nukentėjo Šimonių giria: čia išlaužyta šimtai pušų ir eglių. Stambesnių miško vagysčių ir gaisrų urėdijos miškai šiemet išvengė. Todėl nuo šios savaitės pabaigos nutraukiami miškininkų budėjimai dėl gaisrų pavojaus.
Urėdas sakė, jog dažnai miškininkai sulaukia visuomenės pretenzijų: esą jie iškerta labai daug miškų. “Urėdija neiškirto nė kubo daugiau nei ankstesniais metais. Privačių miškų savininkai už mus kerta dvigubai daugiau, bet ant medžio kelmo juk neparašysi, kad medį nupjovė ne urėdija”, – dėstė p. Stonkus. Anot jo, neteisingas visuomenės požiūris apie netramdomą urėdijų apetitą: miškininkų gerai prižiūrėto miško hektare per metus pagausėja medienos apie 6,5 kub. m, o per kirtimus sumažėja tik apie 3 kub. m. Taigi, anot urėdo, aritmetika paprasta: medienos tūris kasmet didėja.
Kupiškio žemės tinkamos žemdirbystei, todėl gyventojai nesuinteresuoti užsodinti mišku žemės ūkio paskirties žemes, kaip yra kituose rajonuose. Tačiau kupiškėnai be miškų tikrai neliks: vien šiemet urėdija atkūrė 130 ha miško ir 14 ha plote įveisė naują. Panaši ir praėjusių metų statistika.
Urėdijos teritorijoje saugomi 5 aukštapelkių kompleksai: Alojos, Iženo, Kepurinės, Notigalės ir Sakonių balos telmologiniai draustiniai. Saugomų teritorijų sąraše – Lėvens kraštovaizdžio, Buožių geologinis, Prūsagalės geomorfologinis bei Vainiškio pedologinis draustiniai.
Aldona MINKEVIČIENĖ
