Dėl Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų atimto ir įtėviams globoti atiduoto sūnaus Gabrieliaus susigrąžinimo kovojanti kavoliškėnė Gražina Leščinskienė po daugiau kaip pusmetį trukusios “tylos“ pagaliau galėjo bent trumpam žvilgtelėti į savo sūnų. Tiesa, ne akis į akį: jai buvo suteikta proga savo sūnų pamatyti tik trumpame vaizdo įraše. Prieš pora dienų G. Leščinskienę pasiekė ir kita žinia – Norvegija nutraukė bylą, kurioje ji buvo kaltinama savo vaiko pagrobimu… „Mažais žingsniais, bet vis į priekį“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė dėl anūko globos Lietuvoje kovojanti kavoliškėnė Regina Stašienė.
Nustebino žmonių gerumas
Rugpjūčio 18 d. Norvegijos teismas spręs mūsų šalies piliečio – dabar jau aštuonerių Gabrieliaus – likimą. „Liepos 7 d. Gabriukui suėjo 8-eri. Visi tikėjomės, kad nors per gimtadienį jam bus leista pasimatyti su mama, bet… Gražina iškepė tortą, nupirko dovanėlę, tačiau su kitomis ją palaikančiomis mamomis nuėjusi prie „Barnevernet“ taip ir liko stovėti nieko nepešusi: susitikti – neleido“, – pasakojo R. Stašienė. Pasak jos, anūko susigrąžinimo į Lietuvą reikalai juda labai lėtai. „Iš Teisingumo ministerijos gavau raštą su prašymu užpildyti įgaliojimą, kuris įgalins ministeriją atstovauti mano interesus Norvegijoje vyksiančiuose teismuose dėl Gabrieliaus globos. Daugiau – tyla, visi atostogauja. Laukiame pirmojo teismo. Jei sprendimas bus ne mūsų pusėje, reikės atnaujinti maratoną po visas įmanomas instancijas“, – nuleisti rankų neketina R. Stašienė. Pasak jos, stiprybės ir vilties paskutiniu metu jai įnešė netikėtas žmonių gerumas. „„Gimtajame…“ paskelbus mano sąskaitos numerį, visiškai svetimi žmonės suaukojo per 200 Eur, dar tiek pat – surinko kaimynai. Nesitikėjau… Kelionės į ministerijas ir televizijos laidas, įvairių instancijų durų varstymas baigė išsunkti santaupas, o toks parodytas svetimų žmonių gerumas leido suprasti, kad esam ne vieni… Nuoširdžiai dėkoju“, – suvaldyti jaudulio negalėjo pašnekovė. Pasak jos, geros valios žmonės į sąskaitą aukojo, kiek įstengė: kas po 7 ar 10 Eur, kas 20 ar keliolika, o vienas – net visus 50…
Gabrielius auga…
„Gimtojo…“ paklausta, kaip minti sūnaus susigrąžinimo kelius sekasi Norvegijoje esančiai dukrai Gražinai, R. Stašienė pasakojo, jog šiuo metu ji lankosi pas komunos pasamdytą psichologą. „Jau buvo penki susitikimai, vieną dieną psichologas Gražiną stebėjo namuose visą dieną, kalbėjosi ir su jos dabartiniu vyru. Kadangi šis yra azerbaidžanietis, klausinėjo apie šeimos sampratą, apie vaikų auklėjimą ir t.t. Kaip supratau, Gražinai šis psichologas pasirodė malonus žmogus, pats turintis keturis vaikus. Stebėdamas Gražiną jis teigė neįžvelgiąs nieko blogo jos elgesyje, todėl pažadėjo, parašyti rekomendaciją, bet kaip pats pripažino, nežinia ar Norvegijos teismas į ją kreips daug dėmesio…“, – pasakojo R. Stašienė. Pasak jos, visai neseniai tas pats Gražiną stebintis psichologas buvo susitikęs ir su jos sūnumi. „Parodė dukrai trumpą telefonu filmuotą vaizdą, kaip Gabriukas lauke šokinėja ant batuto. Gražina sakė, jog berniukas – nelinksmas, be nuotaikos ir… labai išsitempęs, paaugęs“, – jaudulio ašarų suvaldyti nebegalėjo R. Stašienė. Pasak jos, psichologas Gabrielių apibūdino, kaip uždarą, mažai bendraujantį ir linkusį fantazuoti. „Jam paklausus apie Lietuvą, Gabrieliukas pasakojo, kaip čia važinėjosi su dviračiu ir ant jo užvažiavo traktorius, nors nebuvo nieko panašaus. Tiesiog prieš einant į lauką visada būdavo tokia kalba, kad važinėjantis dviračiu reikia būti atsargiam. Net psichologui įtarimą sukėlė Gabriuko atsakymai į klausimus apie dėdę: vaikas žodis žodin, naudodamas visai jo kalbai nebūdingą žodyną, atkartojo siuntinėjamus „Barnevernet“ raštus, pvz. kad dėdė iš darželio pasiimti jo ateidavo „su kvapu“ ir pan. Tiesa, paklaustas apie mamą, vaikas buvo nuoširdus ir vis kartojo, kad nori pas ją, nori į Lietuvą“, – pasakojo R. Stašienė.
Šviesa tunelio gale?
Kai straipsnis jau buvo paruoštas spaudai, į „Gimtąjį…“ paskambino R. Stašienė ir pranešė turinti naujienų. „Ketvirtadienį dukra gavo raštą iš Norvegijos policijos, kuriuo ji informuojama, kad nutraukiama byla ir atmetami visi jai taikyti kaltinimai dėl vaiko pagrobimo. Patylomis ten jau šnibždamasi ir apie tai, kad Norvegijos institucijos ratifikavo kažkokias sutartis, kuriomis bus bandoma suvaldyti neadekvačius „Barnevernet“ veiksmus. Apie tai, kad šios tarnybos veiksmai viršija įgaliojimus, pasak Gražinos, jau pripažino ir viena Norvegijos Karalystės ministrė. Tikiuosi, jog pagaliau ir mūsų šeima išvys šviesą tunelio gale“, – susijaudinimo neslėpė R. Stašienė.
Agnė Mackuvienė
