Vaikystėje Kosto Balsio parapijos klebonas paklausė: “Ar norėsi būti kunigu? “Ką galėjo atsakyti vienuolikmetis?.. Prabėgo nemažai metų. Ir štai po vienų Mišių Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius apie K.Balsį pasakė: “Pandėlys nusipelnė turėti tokį šventą kleboną”. Šiuos žodžius palydėjo tikinčiųjų plojimai.
“Per jėgą nesiveržiau”
Nieko neįprasto, kad vaikystėje kunigui mišiose “klapčiuku” tarnavęs vaikis taptų kunigu. Kunigas Kostas, gimęs ir užaugęs Žemaitijoje, juokiasi prisiminęs, kaip parapijos klebonas kartą jo, ketvirtoko, paklausė, ar šis nenorėtų tapti kunigu. “Pagalvojau: “O kodėl gi ne?” Ir, aišku, pamiršau šį pokalbį”. Tarp dviejų seserų įprastoje lietuvių kaimiečių šeimoje augusį vaikinuką siejo šiltas bendravimas su parapijos klebonu. Ryšys nenutrūko ir tuomet, kai vidurinę baigęs Kostas išvyko tarnauti į atšiaurųjį Murmanską. “Turėjau nemažai nemalonumų, kai vadai sužinojo, jog kunigas man rašo laiškus”, – prisipažino tuomet patyręs pirmąjį sovietinį krikštą būsimasis dvasininkas. Po tarnybos jis įsidarbino gimtajame rajone, “Mažeikių naftos” įmonėje. “Gavau gerai apmokamą darbą. Darbovietė netrukus žadėjo skirti ir butą”, – pasakojo klebonas. Tačiau visai nežymi detalė jo ateitį pakeitė iš esmės. Kostas susitiko su naujuoju parapijos klebonu, jie grįžo prie pokalbio apie kunigystę. “Aplankyk buvusį parapijos dvasininką”, – patarė klebonas, ir Kostas neprieštaravo. Senas jo globėjas parašė rekomendaciją, o netrukus vaikinas apsilankė pas Telšių vyskupą, kuris ne tik paskatino vykti į Kauno seminariją, bet ir įdavė kelionei pinigų.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Aldona Minkevičienė
