Dešimt dienų virš Salų (Kamajų sen.) sklendė parasparniai. Skrydžių aistruoliai į atokaus miestelio gyvenimą įnešė gyvybės, tik oras jų nelepino, vertė branginti kiekvieną saulėtą akimirką.
Mokė
Praėjusią savaitę važiuodama į Salas sutikau kelis grybautojus. “Vieniems rūpi miškas, kitiems – padangė. Kiek žmonių, tiek pomėgių”, – pamaniau.
“Grybų šiemet mažoka, todėl vis dažniau keliu akis į dangų: maga pasigrožėti margaspalviais parasparnių skrydžiais”, – į mano mintis atliepė grybautojas. Jis teprisistatė esąs Kęstutis. Net nespėjau išsiimti fotoaparato – nepažįstamasis pradingo Salagirio tankmėse.
Į mokomąją stovyklą Salose žmones subūrė parasparnių skraidymo mokykla “Arcus”. Patyrę instruktoriai mokė naujokus paruošti bemotorį sklandytuvą skrydžiui, manevruoti juo stovint ant žemės, teisingai pakilti, saugiai skirsti bei nusileisti nurodytoje vietoje.
Instruktoriai naujokams suformuoja užduotį, detaliai ir kantriai jiems paaiškina, kaip ją įvykdyti, o parasparniui pakilus su pradedančiu pilotu bendrauja per raciją.
Oras stovyklautojų nelepino. Meteorologų prognozės irgi nežadėjo nieko gero, todėl kiekvieną saulėtą akimirką stengtasi išnaudoti skrydžiams. “Per dešimt stovyklos dienų naujokui privalu pakilti 40 kartų. Tik atlikusieji tiek skrydžių ir išlaikiusieji teorijos egzaminą gaus licenciją, o kartu ir teisę skraidyti savarankiškai”, – sakė pilotė Ramunė Kugaudaitė
“Mokiniai sparčiai tobulėja: kol kas nė vienas jų nenusileido į pelkėtą vietą”, – juokavo skraidymo mokyklos “Arcus” vadovas, patyręs sklandytojas Jevgenijus Blocha…
Daugiau šeštadienio GR
Dalia Zibolienė
