Rokiškyje sportininko kelią pradėjęs itin perspektyvus ledo ritulininkas Domantas Čypas sutiko su „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojais pasidalinti praėjusio U-20 pasaulio ledo ritulio čempionato įspūdžiais, savo ateities planais ir perspektyvomis.
Nesitikėjo apdovanojimo
Finalinės ledo ritulio U-20 pasaulio čempionato II diviziono A grupės rungtynės tarp Lietuvos ir Vengrijos jaunimo komandų prikaustė tūkstančių rokiškėnų dėmesį. Mūsų rajono sporto aistruoliai sirgo už savus: rinktinės žaidėjus kraštiečius D. Čypą, Jaunių Jasinevičių ir Ernestą Trukšnį.
Nors rungtynės mūsiškiams nesusiklostė ir po skaudaus pralaimėjimo Lietuvos rinktinei teko atidėti viltis pakilti į aukštesnįjį divizioną, sirgaliai liko patenkinti sportininkų pasirodymu. Nors D. Čypas buvo tarp nuolatinių rinktinės gynėjų lyderių, jis savo žaidimą vertino ganėtinai griežtai. Ir jo nuostatų nesuminkštino laimėtas čempionato geriausio gynėjo titulas. „Su šiuo čempionatu siejau dideles viltis. Juolab kad ir komanda buvo išties nebloga“, – prisipažino jaunasis sportininkas. Jis neslėpė – Elektrėnuose, tarp namų sienų, didžiulio sirgalių palaikymo, sportininkai jautė didžiulį spaudimą pasirodyti kuo geriau ir iš visos širdies stengėsi nenuvilti aistruolių.
Anot pašnekovo, pirmajame kėlinyje dar buvo vilties, kad pavyks pasipriešinti vengrams, pasisekė atsitiesti po jų įmušto įvarčio ir išlyginti rezultatą. Deja, antrajame kėlinyje komandos žaidimas subyrėjo: vengrai tiesiog buvo geresni.
Po rungtynių iškilmingoje komandų-prizininkių rikiuotėje stovėjęs Domantas asmeninio apdovanojimo nesitikėjo. „Tokia tradicija: geriausio žaidėjo titulą gauna po vieną kiekvienos prizininkės žaidėją. Mūsiškių komandoje žibėjo vartų sargas, taigi nebuvo menkiausių abejonių, kad jis taps geriausiu čempionato vartininku. Geriausiu puolėju, neabejojome, bus pripažintas vengrų lyderis. O geriausio gynėjo titulas turėjo atitekti estui“, – pasakojo jis. Taigi, kol buvo apdovanojami geriausieji, jis grožėjosi arenoje susibūrusiais sirgaliais. „Kol pajutau, kaip į šonus kumši ir per petį ploja draugai: eik atsiimti apdovanojimo. Pasirodo, tradicijos kartais laužomos“, – pasakojo D. Čypas. Geriausio gynėjo titulas atiteko jam.
Klubą rinko šeimos draugas
Geriausio gynėjo titulas sportininkui tapo sezono puošmena. Jis neslėpė: šis sezonas – geriausias karjeroje. Šią vasarą Domantas neturėjo klubo. Ir su tėčiu apie tai šnektelėjo su žinomu kraštiečiu, ledo ritulio entuziastu, šeimos draugu Vytautu Šliku. Mūsiškis sportininkas dalyvavo profesionalių sportininkų stovykloje Toronte (Kanada) ir buvo pastebėtas tenykščių komandų agentų. Tačiau stovykloje menedžeris jam surado agentą, kuriam tarpininkaujant jam, sportininkas netruko sulaukti pasiūlymą žaisti Nacionalinėje Amerikos jaunimo ledo ritulio lygoje (NAHL), „Wildcats“ klube. Apie Teksasą iki tol žinojęs tik iš kaubojiškų filmų, sportininkas juokauja, kad plačiabrylių skrybėlių ir batų su pentinais gatvėse neišvysi. Ten šilta, tad netgi ledo ritulio salėje sirgalius galima išvysti su šlepetėmis ir šortais.
Sportininkas labai patenkintas savo komanda. Žaidimo lygis aukštas – nemažai komandos sportininkų siekia prasimušti į JAV universitetų komandas. Perspektyvos žaisti ir tobulėti yra puikios. Rusijos, Latvijos, Švedijos klubuose žaidęs Domantas neabejoja – geriausiai jaučiasi dabartinėje komandoje.
Nuo ankstaus ryto
Kokios gyvenimo sąlygos JAV Teksaso valstijoje esančioje komandoje? Pasak pašnekovo, jo diena prasideda ankstų rytą, keltis reikia apie 6 val. Tuomet laukia trys treniruotės: dvi ledo ritulio, o tarp jų – bokso, jogos ar treniruoklių salėje. Savaitgaliais – varžybos. Treniruočių grafikas toks įtemptas, kad Domanto mėgstamiausia laisvalaikio forma – tiesiog ramiai pailsėti.
Jis su savo komandos draugu gyvena amerikiečių šeimoje. JAV nėra sportininkų bendrabučių. Komandos aistruoliai žaidėjus priima gyventi savo namuose. Jie taip nori prisidėti prie savo komandos sėkmės. Amerikiečių šeima, užauginusi savuosius vaikus, namų duris atvėrė sportininkams iš kitų valstijų ar valstybių. Čia Domantui patinka viskas: namai, šeima, šunys.
Ir komandos klimatas geras. Nors Lietuvą ir JAV Teksaso valstiją skiria daugybė laiko juostų, mūsiškis sportininkas nė neabejoja: jo komandos draugai tikrai kėlėsi 4 val. ryto žiūrėti, kaip jis žaidžia. Ir su džiaugsmu sutiks jį grįžusį po varginančios, daugiau nei paros kelionės. Domantas neabejoja, kad ir treneriai, ir sirgaliai vertins jo iškovotą geriausio gynėjo titulą.
Komanda apskritai praleidžia daug laiko kartu: ne tik treniruotėse, varžybose, bet ir laisvalaikiu buriasi draugėn pabendrauti kavinėje ar išvykoje.
Didelės perspektyvos
Kaip jaučiasi mūsiškis sportininkas JAV? Jam čia patinka viskas. Į komandos rungtynes ateina po 4–5 tūkst. sirgalių, o tomis dienomis, kai bilietai dalinami veltui, arena užpildoma visiškai. Palaikymas ir dėmesys didžiulis. O ir sporto, ledo ritulio infrastruktūra ten labai išvystyta – geriems žaidėjams daug galimybių tobulėti, jų paslaugoms – geriausi sporto agentai, klubai, treniruočių stovyklos. Tokio lygio galimybių, anot pašnekovo, jam nebuvo jokioje kitoje valstybėje. Todėl neslepia, kad savo ateities planus ir sportinę karjerą norėtų sieti su JAV.
Draugai – nebe Lietuvoje
Domantas Lietuvą aplankė beveik po pusmečio pertraukos. Per kelias laisvas nuo treniruočių ir varžybų dienas skubėjo aplankyti šeimą ir draugus. Ar buvo laiko susitikti su jaunaisiais rokiškėnais ledo ritulininkais? „Deja, ne“, – sakė jis. Sportininkas neslėpė – daugelis jo draugų išsibarstę po visą pasaulį: JAV, Švediją, Rusiją…
Lina DŪDAITĖ
