Praėjusį rudenį Panemunėlio geležinkelio stoties gyventoja Joana Kutkevičienė senam pažįstamam paskolino varstotą, o panorusi susigrąžinti sužinojo, kad jį pavogė… Varstotą pasiskolinęs Romas Kaminskas moteriai kaip kompensaciją davė 100 eurų, ji norėtų iš kaimyno gauti dar 40 eurų.
Paskolino „iš geros dūšios“
„Praėjusį rudenį kaimynės žentas Romas pasiskolino varstotą. Mano vyras miręs, tad šio darbinio stalo niekam nereikėjo. Romas sakė, kad varstotas jam labai patogus ir reikalingas dirbti. Paskolinau. Neieškojau daugiau nei pusę metų, kol pavasarį atsirado žmogus, norintis varstotą pirkti ir pasiūlęs man 500 litų. Romui pranešiau, kad noriu atsiimti savo varstotą. Mane ištiko šokas, kai pasakė, jog varstotą kažkas pavogė. Pasirodo, Romas dirbo kažkur Kriaunose, tada varstotas ir dingo“, – pasakojo J. Kutkevičienė.
Pasak moters, R. Kaminskas patikino už pavogtą daiktą atlyginsiąs: „Paprašiau 140 eurų. Vieną kartą atvežė 50 eurų ir dingo. Po kiek laiko paskambinau jam, klausiau, kada sumokės likusią sumą. Atvažiavo, vėl padavė 50 eurų ir dar kažkokį popierių pakišo. Kadangi silpnai matau, neįskaičiau, kas jame parašyta. Tarstelėjau: kai skolinosi, jokio popieriaus nedavė, tad lieka skolingas 40 eurų. Išlėkė pro duris keiksnodamasis.“
Varstotą turėjo ir uošvienė?
J. Kutkevičienė tikino, jog kaimynystėje gyvenanti R. Kaminsko uošvienė taip pat turi varstotą, ir stebėjosi, kodėl vyras skolinosi ne iš artimo žmogaus. „Pasakiau jai, kad Romas iš manęs pasiskolino varstotą. Ji nustebo, kad – ne iš jos. O Romas gynėsi, esą uošvienė varstoto neturi. Dar paaiškėjo, kad ir jis turi varstotą. Gal čia buvo koks planas? Atsimenu, dar prieš tai jis, išsinešęs į lauką, mano varstotą apžiūrėjo, kad senovinis. Prašė parduoti, sakė, kad jam į muziejų labai tiktų. Nesutikau. Po vyro mirties jam ir taip pardaviau visokių įrankių, rakandų. Už juos sumokėjo tvarkingai, nieko negaliu sakyti, bet dabar iki galo neatsiskaito. O man sunku, reikia pinigėlių: esu antros grupės invalidė, sūnui su marčia gyvenimas nenusisekęs… Romas aiškina, kad sutikau atiduoti varstotą už 100 eurų. Tokio sutarimo tikrai nebuvo. Ir dar jis išrinktas bendruomenės (Panemunėlio gelež. stoties – aut. past.) pirmininku. Kaip tik turėtų padėti tokiems senoliams kaip aš“, – nukirto J. Kutkevičienė.
Sumokėjo rinkos kainą
R. Kaminskas apgailestavo dėl nemalonios situacijos, tačiau tikino, kad moteriai sumokėjo tiek, kiek buvo vertas pasiskolintas darbo įrankis.
„Aš nesiginu, tikrai skolinausi iš jos varstotą darbui Kriaunose. Tvarkiau ten sodybą. Po darbų varstotą palikau, o sodybos savininkas jį padėjo nerakintoje malkinėje. Iš ten jis ir dingo. Sodybos savininkas sakė apie vagystę pranešęs policijai. Varstotą pavogė, dėl to kaltas ne aš, tačiau jaučiausi atsakingas ir moteriai daviau 100 eurų. Tai savaime suprantama: aš pasiskolinau, aš ir kompensavau. Internete pasidomėjau varstotų kaina. Pasakiau kaimynei, kad galiu nupirkti kitą. Jos vis tiek buvo senas, žadėjau net geresnį nupirkti. Bet ji atsisakė, norėjo pinigų. Iš pradžių visai nerealios sumos – tūkstančio litų užsiprašė. Daviau tiek, kiek vertas varstotas, ir daugiau neduosiu“, – sakė R. Kaminskas.
Anot vyro, iš pradžių jis davė 50 eurų ir bandė suderinti pavogto daikto kainą: „Kai ji užsiprašė nesąmoningos sumos, aš ir nemokėjau. Po kiek laiko vėl piktinosi, kad neatiduodu visų pinigų. Sakiau, kad dar nesuderinom kainos. Padaviau dar 50 eurų… Kodėl iš jos skolinausi? Nes jos varstotas mažas, patogus vežiotis. O uošvienės ir mano – dideli. Mano sąžinė rami, kadangi sumokėjau tiek, kiek varstotas vertas, ir net daugiau“, – kalbėjo R. Kaminskas.
Versiją patvirtino
Gintaras Mataitis, pas kurį dirbo R. Kaminskas ir iš kurio sodybos varstotas buvo pavogtas, versiją patvirtino. „Romas nemeluoja – varstotas tikrai pavogtas. Vagystė įvykdyta maždaug prieš pusę metų. Policijai parašiau pareiškimą, nes kartu iš sodybos dingo ir du mano karučiai. Gal pavogta ir smulkesnių daiktų, bet pareiškimą rašiau dėl stambiųjų. Mano karučiai buvo sustatyti sandėliuke, o varstotas – prieangyje. Ši patalpa nebuvo užrakinta. Bet kas iš tos spynos? Karučiai buvo prirakinti, spyną nuplėšė ir vis tiek pasiėmė. Apžiūrėti vagystės vietos buvo atvykęs policijos įgaliotinis. Lyg ir užsiminė, kad turi įtariamuosius – kažkokius vietinius paauglius, bet pavogtų daiktų nerado. Aš Romui sakiau, kad ta moteriškė, jei netiki, gali nueiti į policiją ir pati patikrinti, jog yra mano pareiškimas dėl vagystės. Buvau net pas Kriaunų seniūną nuėjęs pasiklausti, gal ką žino ar bent numano galimus vagišius. Deja, gerų naujienų per pusę metų taip ir nesulaukiau“, – kalbėjo G. Mataitis.
Miglė Katinauskienė
