Pavasarį atšilus orams suaktyvėja erkės. Apie jų platinamas pavojingas ligas „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus vyriausiuoju specialistu Pauliumi Gaigalu.
– Žodis „erkė“ daugeliui mūsų asocijuojasi su mažu, tačiau labai pavojingu gyviu…
– Erkė yra voragyvis, gyvenantis 2-3 metus. Išskiriamos keturios jos vystymosi stadijos: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Šis parazitas maitinasi krauju, be jo neišgyventų. Erkės dažniausiai siurbia žinduolių, gyvenančių natūralioje gamtoje, kraują. Nustatyta, kad per pirmąsias 10 kraujo siurbimo minučių perduodamas pavojingos ligos sukėlėjas. Erkės užsikrečia vienos nuo kitų siurbdamos to paties gyvūno kraują, o užkratą perduoda savo palikuonims. Smulkūs graužikai, paukščiai ligos sukėlėjus perneša iš vienos vietovės į kitą. Taip plinta pavojingos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga.
– Šiomis dienomis gausiai pasnigo. Ar esame teisūs manydami, jog erkės nepavojingos tol, kol yra sniego?
– Žiemą erkės slepiasi medžių drevėse, o anksti pavasarį, kol žolė dar nesužaliavusi, jos lindi ir medžių šakose. Žmogus, prigludęs prie medžio kamieno, gali nė nepajusti, kaip į jos drabužius įsisega alkanas ir labai piktas gyvis ir ima siurbti kraują.
Iki šiol mokslininkai aiškinasi, kaip erkė, neturinti akių, aptinka auką. Spėjama, kad ji sureaguoti į iškvepiamą orą arba šilumą, sklindančią nuo žmogaus ar gyvūno, taip pat į judesį.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
