Iškilo toks įdomus visuomeninis biurokratinis klausimas, kurį bandysiu čia išdėstyt su daug raidžių. Nežinau, ar šis reikalas sprendžiamas ministerijos ar savivaldybės lygiu, bet nepriklausomai nuo to, būtų įdomu sužinoti, ko aš nepastebiu, žiūrėdamas į tai, kaip gydytojai išrašinėja vaikams pažymas dėl neatvykimo dėl ligos į mokyklą arba darželį. Aš čia matau krūvą biurokratijos, kurioje dingsta suinteresuotų įstaigų veiklos tikslai.
Pirmoji dalis: vaikų darželiai. Čia pažymos išrašinėjamos tam, kad vėliau praleistos dienos būtų išskaičiuojamos iš mokesčio už darželį. Pradėkim nuo to, kad pats mokesčio išskaičiavimas yra absurdiškas, nes darželis patiria beveik vien pastoviuosius kaštus: auklėtojos, virėjos ir valytojos gauna atlyginimus, sąskaitos už šildymą ir elektrą ateina nepriklausomai nuo to, ar darželyje tą dieną buvo 10 vaikų ar 30. Vienintelė smulki kintamoji kaštų dalis yra maistas, kurį galima laisvai optimizuot, nes 8 val. ryto matosi, kiek vaikų tą dieną atėjo į darželį.
Jeigu jau savivaldybė ima mokestį už darželį, tai padarykit tai neskaidoma paslauga, kaip šiukšlių išvežimas ar kabelinė televizija. Komunalininkams nesvarbu, ar aš per mėnesį išmečiau 10 šiukšlių maišų ar 30 – šiukšliavežė vis tiek reguliariai ištuština konteinerį. Kabelinės tiekėjams irgi nesvarbu, ar aš žiūriu du kanalus tris valandas per savaitę, ar po 8 val. per dieną. Jie patiria beveik vien pastoviąsias išlaidas.
Mokestis už darželį turėtų būti į priekį už mėnesį be jokių nukarpymų (soc. remtinoms šeimoms savivaldybė gali daryt kokias tik pageidauja nuolaidas). Turiu įtarimą, kad panagrinėjus skaičius išlįstų faktas, kad esant tokiems pastoviems ir prognozuojamiems pinigų srautams, galima būtų sumažinti dabartinį pilną mokestį, nesumažinant darželio pajamų.
Dabartinė situacija yra tokia: vos atšalus orams pas pediatrą prie kabineto išsirikiuoja būrys tėvelių su didesnėm ar mažesnėm atžalom. Turbūt pusė jų čia iš esmės vien dėl pažymos, nes Matas ar Lukrecija jau septynioliktą kartą šiemet sloguoja ir krenkščia, gydytoja jokių magiškų vaistų nuo to vis dar neišrado ir tėveliai peršalimą gali gydyt taip pat kaip ir prieš tai buvusius 16 kartų. Bet ne: gydytoja vietoje to, kad kreiptų dėmesį rimtiems ligoniams, turi per dieną išrašyti 30 pažymų, kurios keliauja į darželius, kur auklėtojos, 17 val. išleidusios vaikus namo, rymo prie kalendorių, žymi dienas ir skaičiuoja, kuriems tėveliams nuimt nuo mokesčio po kelis eurus. Žodžiu, visi turi darbo, be kurio būtų galima puikiausiai apsieiti.
Antroji dalis: mokyklos. Čia pažymos reikalingos tam, kad būtų galima atrūšiuot, kurios praleistos pamokos yra pateisinamos, o kurios – ne. Ar man čia vienam atrodo, kad mokykloms turėtų rūpėt pats pamokų praleidimo faktas ir tai, ar mokinys sugebės išmokti numatytą mokslo metų kursą (idealistiškai žiūrint mokyklos tikslas turėtų būt ne toks, bet argumento dėlei pabūkim realistais)? Auklėtojos turėtų susisiekt su tėvais ir įsitikint, ar šie žino apie praleistas pamokas (elektroninis dienynas šitą dalį kaip ir išsprendžia). Jei praleistų pamokų kiekis didelis, tai problema egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar mokinys susilaužė koją, ar prižiūrėjo sunegalavusios bobutės katiną. Vėlgi, gydytoja turi rašyt popierinę pažymą, kažkas mokykloje ją turi registruot ir įvest į sistemą ir t.t.
Neabejoju, kad gerai pakapsčius, galima atrasti ir naudos iš tų pažymų, tačiau man atrodo, kad čia didelis resursų švaistymas, kurio nebūtų sudėtinga atsisakyti. Jei kažko šitame reikale nepastebėjau, rašykit komentaruose.
Andrius Burnickas, UAB R. Burnicko BPG kabineto vadovas
