Juozo Tūbelio progimnazijos šeštokai Simas Jakštas ir Paulius Šimėnas laisvalaikį leidžia su delno didumo riedlente. Prieš metus pirštų riedlentes mokykloje turėjo per 100 vaikų. Šiandien jomis triukus atlieka tik ištikimiausi aistruoliai…
Riedlentės valdė mokyklą
Po pamokų bendraklasiai Simas ir Paulius mielai sutiko parodyti berniukišką žaidimą – pirštų riedlentę. Mokyklos fojė ant stalo jie pastatė kaktusą, padėjo kelis vadovėlius ir išsitraukė po delno didumo riedlentę. Vienas… Du… Trys! Dviem pirštais, neatitraukdami jų nuo riedlentės, berniukai ją peršokdino per 25 cm aukščio kaktusą ir toliau nuvažiavo stalu. Vėliau tą patį pakartojo per vadovėlį.
„Šių triukų galima išmokti per dvi valandas. Sunkiai perprantantiems žaidimą – per dvi dienas“, – sakė Simas. Paulius pasakojo, jog prieš metus mokyklos koridoriuje knibždėte knibždėjo moksleivių su riedlentėmis. Vieni pirštų miklumą lavino ant palangių, kiti – ant suolų, treti ant atsineštų specialių trasų, ketvirtiems užteko mokyklos grindinio arba laiptų turėklų. Riedlentės „liga“ sirgo per šimtą 5-8 klasių moksleivių. Daugeliui nepakakdavo vienos pirštų riedlentės, kuri kainuoja 20-50 Lt. Tėvų prašė ir antros, ir trečios. Taip pat ir specialių trasų: žaislinių rampų, tramplinų, specialių vamzdžių.
Simas, įsigijęs riedlentę, nė negalvojo pirkti per 200 Lt kainuojančios specialios trasos. Tėtis išpjovė jam pusės metro metalinį vamzdį, ištepė jį slydimą stiprinančiu tepalu, pritaisė stovą. Paulius, iš viso turintis 10 riedlenčių, naudoja savadarbę ir pirktinę rampas, bet paties pagaminta jam mielesnė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Nobertas BYČKOVSKIS
