Priešais savivaldybės administracijos pastatą išdygo kapinaitės?! Miestelėnai raičiojasi iš juoko: Respublikos g., prieš pat valdžios nosį, privataus namo žaliojoje vejoje gražiai sutupdyti kapinių paminkliniai akmenys. Tik tokio objekto valdžiai ir betrūko! Esą valdžios klerkams belieka pavardes ant paminklų užsirašyti ir gėlyčių prie antkapių pasodinti…
Nematė ir negirdėjo…
„Negali būti! Nieko panašaus nemačiau. Mano kabineto langai į L.Šepkos parką“, – nustebo savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Rekerta, išgirdęs apie beveik prieš pat valdžios rūmus išdygusius kapinių paminklinius akmenis. Pajuokavęs, jog jis rinksis medinį paminklą, nes pro langą kasdien mato L.Šepkos parko medžio skulptūras, direktorius žadėjo tuoj pat pasidomėti, kaip ties Respublikos gatve atsirado „kapinaitės“.
Nejaukios paminklinių akmenų kaimynystės nepastebėjo ir rajono meras Almantas Blažys, nors jo kabineto langai į Respublikos gatvę. „Kasdien į darbą važiuoju iš Pandėlio, o Respublikos g. nuo vasaros eismas uždarytas, todėl ir nemačiau, kas ten darosi. Žinoma, jog kapinių paminklai nelabai dera ne tik prie savivaldybės pastato, bet ir prie vienos pagrindinių miesto aikščių, kurioje vyksta renginiai. Aiškinsimės, ką numato įstatymai. Gal reikės papildyti rajono tarybos priimtą tvarką dėl statinių paveldo zonai priskirtoje Respublikos gatvėje?“ – svarstė meras. Anot jo, klausimas delikatus, todėl neišsiaiškinus, kas galima, o ko – ne, kategoriškai atsakyti sudėtinga. O gal savivaldybininkams pažadėtos nuolaidos kelionėn į amžinąjį poilsį? Rajono vadovas juokėsi, jog tokių nuolaidų nė vienas normalus žmogus neskuba prašyti…
„Šitaip nutikti gali tik pas mus“…
Ne mažiau nustebo ir savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja Danguolė Dagienė. „Kokie paminklai? Kokios kapinės? Negali būti! Respublikos g. be derinimų draudžiama remontuoti namų fasadus, stogus, statyti tvoras bei kitus statinius“, – nuoširdžiai stebėjosi architektė. Netrukus ji pati apžiūrėjo privataus namo pievelę, kurioje visai kaip kapinėse sutupdyti ir į Respublikos g. paradine puse atsukti paminkliniai akmenys. „Kaip tikros kapinaitės: belieka ant paminklų pavardes ir datas užrašyti, gėlių pasodinti…“ – svarstė architektė, nemaloniai nustebinta pamatyto vaizdo.
Vedėja D.Dagienė suskubo aiškintis, kieno čia turtas, kaip be jokių suderinimų atsirado paminklai ir ką toliau su tokia keista kaimynyste daryti? Paaiškėjo, jog rokiškėnų kiemelyje savo versliuką „prasuko“ panevėžietis, užsiimantis paminklinių akmenų gamyba bei prekyba. “Kol kas galiu pasakyti tik tiek: leidimo eksponuoti paminklus į savivaldybę niekas nesikreipė, nebuvo ir prašymo leisti toje vietoje įrengti reklamą. Miesto seniūnija išsikvietė panevėžietį ir situaciją aiškinsis”, – teigė p. Danguolė.
Ar architektė paminklų savininkui išduos leidimą šią prekę reklamuoti savivaldybės panosėje, jei šis to paprašys? “Kol kas negaliu atsakyti, reikia peržiūrėti įstatymus. Manyčiau, jog paminklinių akmenų ekspozicijai čia ne vieta”, – p. Danguolė nenustojo stebėtis keistu verslininko sumanymu paminklų reklamai pasirinkti savivaldybės kaimynystę.
Architektė, paskambinusi kitų rajonų kolegoms patarimo, kaip reikėtų elgtis, sakė išgirdusi šių juoką: esą tik Rokiškyje taip gali nutikti…
Derino su architektu
Miesto seniūnas Viktoras Gruodys stebėjosi, kaip jis, kasdien stebintis gatvės rekonstrukcijos darbus, nematė nesenai išdygusių “kapinaičių”. Miesto galva netrukus išsiaiškino: panevėžietis, pastatęs paminklus privataus rokiškėno sklype, yra gavęs Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimondo Simanavičiaus žodinį leidimą šioje vietoje rengti aikštelę. Tačiau šis nedetalizavo, kam ta aikštelė bus naudojama. “Žodinių susitarimų ar leidimų nepakanka: bet kokiam statiniui būtinas raštiškas leidimas. Nemanau, jog šioje vietoje bus leista eksponuoti kapinių paminklus”, – svarstė seniūnas.
Aldona Minkevičienė
