Gydytojai skambina pavojaus varpais, kad šiais metais gripo virusas itin pavojingas kraujagyslių sistemai ir dėl šiltos žiemos itin lengvai plinta, tačiau žmonių atsakingumas vengiant užkrato nedidėja. Iniciatyvai „Sergu atsakingai” užsakyto tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų per pastaruosius 3 mėn. juto peršalimo simptomus, tačiau iš jų net 75 proc. vis tiek ėjo į darbą. Pasak psichologės Alinos Butkevičienės, įmonėje vyraujantis mikroklimatas ir sergančiojo artimųjų požiūris gali tapti svarbia priežastimi, lemiančia darbuotojo pasirinkimą, kur sirgti ir kaip sveikti.
Visuomenė nesijaučia saugi, stipri ir sveika
„82 proc. apklaustųjų nuo 18 m. iki 49 m. ėjo į darbą net jausdami peršalimo simptomus. Didžiąją mūsų visuomenės dalį sudaro kaip tik tokio amžiaus žmonės. Taigi galima teigti, kad visuomenė palaiko tokį elgesį, nes pati nesijaučia tokia saugi, stipri ir sveika, kad pajėgtų elgtis drąsiai ir netoleruoti sergančio kolegos. Turime prieštaravimą: visuomenė toleruoja sergantį darbuotoją, tačiau jo kolegos, o jie taip pat yra visuomenės dalis, jį vertina neigiamai – tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net 90 proc. darbuotojų pasisakė už tai, kad kolegos sirgdami turėtų nedirbti”, – sako psichologė ekspertė A. Butkevičienė.
Anot jos, šį prieštaravimą galima bandyti suprasti per saugumo prizmę: kai darbe sutinkame sergantį kolegą, dažniausiai rodome nepasitenkinimą, jaučiamės nejaukiai šalia kosulio varginamo ir sloguojančio, tačiau, kai susergame patys, einame į darbą prisigalvoję įvairių priežasčių.
Iš kur kyla baimė?
„Sergančio darbuotojo apsisprendimą eiti į darbą galime suprasti kaip lojalumą įmonei, bet neįžiūrime jo atsakomybės už save, savo artimųjų ir kolegų sveikatą. Darbuotojas jaučia atsakomybę dirbti, tačiau nejaučia atsakomybės tinkamai gydytis ir pasveikti. Kiti nenudirbs jo darbų, tačiau ar jis pats gebės savo darbus atlikti kokybiškai? Taip, baimės jausmas sugadinti santykius su vadovais ar kolegomis čia atrodo įtikinamas. Tačiau iš kur kyla ši baimė? Iš poreikio būti reikalingam, įvertintam, svarbiam”, – įžvalgomis dalijosi psichologė.
Šiais skubos laikais jaustis saugiai net ir sergant kartais būna neleistina prabanga, tačiau, kai darbuotojas pats sau neleidžia sirgti, jis gali jausti stresą ir likęs namuose. Kai jaučiasi finansiškai stabilus, ramus dėl socialinių garantijų, profesinio pastovumo, kolegų ir vadovų supratingumo, o artimieji jį palaiko, darbuotojas leidžia sau atsakingai bei saugiai sveikti namuose. Kitu atveju, net ir likęs namuose, jaus diskomfortą ir kaltę, kad kolegoms teks nudirbti jo darbus, kad vadovas bus nepatenkintas, kad kilo grėsmė netekti darbo ar dalies pajamų – tai pirmiausia signalizuoja apie ryšio su artimaisiais stoką ir tarpusavio nesupratimą.
Pozityvus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmą
Tyrimas atskleidė paradoksą: nors 91 proc. darbdavių teigė, kad peršalusiems darbuotojams suteikia laisvadienius, 34 proc. darbuotojų sulaukė pastabų: 7 proc. – iš vadovų, 27 proc. – ir iš vadovų, ir iš kolegų.
Taip, tiesiogiai ir netiesiogiai, darbuotojas jaučia spaudimą ateiti į darbą sirgdamas. „Sergu atsakingai” iniciatyva atlikto tyrimo analizė rodo, kad iš dalies darbuotojus taip elgtis verčia nusistovėjusios vidaus įmonės taisyklės: pavyzdžiui, daugiau nei 200 darbuotojų turinčiose įmonėse dėl galimo darbuotojų simuliavimo laisvadieniai sergant neskiriami net 40 proc. atvejų, 101-200 darbuotojų – 33 proc., 50-100 darbuotojų – 7 proc., iki 50 darbuotojų – 0 proc.
Pasak psichologės ekspertės A. Butkevičienės, teigiamas, pozityvus, saugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmą. Tinkamas mikroklimatas dažnai net per atstumą teigiamai veikia namuose sergantį darbuotoją – jis linkęs kuo greičiau pasveikti bei grįžti į darbą, kur jaučiasi reikalingas ir saugus.
Neigiamas, negatyvus, nesaugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės žlugimą, gali sukelti daug baimių, ypač, kai darbdavys nuolat transliuoja, kad jis yra pakeičiamas, kad tokių kaip jis yra daug, kad jis niekur kitur nebus reikalingas. Po ilgametės darbo patirties tokiose įmonėse darbuotojas dažnai pasijunta menkavertis, nereikalingas ir stengiasi išsilaikyti bent šiame darbe, net jei tenka dirbti susirgus.
Aistė POVILAITYTĖ
