Statistinis Lietuvos pilietis per metus išgeria apie 82 l alaus, tuo tarpu vienam biržiečiui
per metus jo tenka net 180 l. “Anokia čia paslaptis? Biržai nuo seno šalyje garsėja giliomis aludarystės tradicijomis. Na, o Rinkuškius daugelis vadina biržietiško alaus sostine”, –
“Gimtajam Rokiškiui” sakė sėkmingai veikiančios lietuviško kapitalo tikrosios ūkinės bendrijos “Rinkuškiai” komercijos ir marketingo vadovas Vidas Meženskas.
Lietuvoje – ketvirti
Rinkuškių aludariai savojo verslo istorijos pradžią skaičiuoja nuo 1991-ųjų. Tačiau priešistorės šaknys slypi giliau. “Rinkuškių” alaus daryklos krikštatėviu laikomas Jonas Čygas, garsėjęs net tarp geriausių Biržų krašto aludarių: miežinuką jis darydavo krikštynoms, vestuvėms, jubiliejams, sutiktuvėms ir išleistuvėms. Biržų sovietiniai valdininkai nesigėdydavo jo alų vežti net aukščiausiesiems šalies ir sąjungos valdininkams. Nuo kitų saugotas paslaptis tėvas perdavė sūnui Rimantui, kuris su keliais giminaičiais ir sumanė imtis alaus gamybos verslo”, – pasakojo p. Meženskas.
Iš pradžių alų pradėta virti Biržų kaimo miestietiško tipo sodyboje: Rimanto Čygo investicija į verslą buvo iš tėvo perimta aludarystės paslaptis, o jo giminaitis Sigitas Kalkys, turintis Vilniaus Gedimino universiteto (tuomet Vilniaus inžinerinio statybos instituto) diplomą, ėmėsi namo rekonstrukcijos brėžinių. Pastatas buvo pertvarkytas, nupirkti modernūs įrengimai, vėliau – dar modernesni… Ir štai šiandien “Rinkuškių” alaus darykla šalyje yra ketvirtoji pagal dydį ir pagal parduodamos produkcijos kiekį.
Kur slypi sėkmė?
Per metus “Rinkuškių” alaus darykla Lietuvos ir užsienio valstybių rinkoms pateikia per 13 mln. litrų alaus. Šiam verslui įtaką daro sezoniškumas: šiltuoju metų laiku per mėnesį išverdama gerokai daugiau nei 1 mln. litrų alaus, ne sezono metu pardavimai sumažėja. “Šalyje apstu alaus daryklų. Net pačiuose Biržuose jų yra bent trys. Kokios savybės padeda išlikti pirmaujančių gretose? Sėkmę garantuoja lankstumas: stebime rinką, vertiname paklausą, kuriame naujus produktus. Įmonės logistika sutvarkyta taip, kad kiekvieną savaitę savo partneriams galime pateikti reikiamą kiekį produkcijos. Turėdami palyginus nedidelius pardavimus didžiuosiuose prekybos centruose orientuojamės į laisvąją rinką. Tai mums padeda išlikti patraukliems, taip sukūrėme situaciją, kuri mus pačius verčia skirti didžiulį dėmesį produkcijos kokybei. Be to, mūsų partneriams nereikia sukti galvos dėl produkcijos sandėliavimo, o pirkėjas visada gauna tik šviežią prekę…” – teigė p. Meženskas.
Pirmieji eksporto žingsniai
Jau beveik 20-metį gyvuojanti “Rinkuškių” alaus darykla darbą suteikia 94 žmonėms. Įmonės sklandų gamybos procesą užtikrina 20 porų rankų. Kiti bendrovės specialistai rūpinasi vadybos, rinkodaros, kokybės ir kitais klausimais. Per metus “Rinkuškiai” pagamina per 13 mln. litrų alaus. Anot p. Mežensko, eksportui atitenka 1 proc. šio kiekio. “Tą vienintelį procentą vertiname kaip labai gerą rezultatą, nes pradėjome nuo visiškai nedidelių eksporto kiekių ir sulaukėme labai palankių mūsų produkcijos įvertinimų užsienio rinkose. Mūsų pirmieji žingsniai buvo į Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Suomiją ir Latviją. Dabar jau aštuntus metus stabiliai dirbame su partneriais iš už Atlanto. Nesunku suprasti, jog pagal produkcijos pardavimus aukštą ketvirtą poziciją šalyje užimančiai “Rinkuškių” alaus daryklai Lietuvos rinkoje tapo ankšta. Rasti kelius į užsienio valstybes nebuvo lengva. Visiems taip esti: sėkmingi žingsniai nuteikia optimistiškai”, – sakė bendrijos komercijos ir marketingo vadovas.
JAV ypatumai
Į Ameriką Rinkuškių alus keliauja jau aštunti metai: kartą per mėnesį Atlanto vandenyną įveikia 14 400 l “Rinkuškių” alaus daryklos produkcijos. Pašnekovas kalbėjo: “Tai neišmatuojamų galimybių šalis. Per aštuonerius metus nė karto neteko nusivilti prekyba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net prasidėjus ekonominei krizei situacija nepasikeitė. “Dolerio kurso kritimą numatėme anksčiau, nei tai patvirtino gyvenimas. Su partneriais pasirašėme mums saugią sutartį, kuri juos įpareigojo su “Rinkuškių” alaus darykla atsiskaityti eurais einamosios dienos kursu. Tai ir lėmė, kaip mėgsta sakyti patys amerikiečiai, gerą bendravimą: neturėjome nei problemų, nei nuostolių. Didžiausia kliūtis bendrauti su Amerika – atstumas. Į kurią nors Europos šalį savo produkciją gali nugabenti per kelias dienas ar savaitę, o kroviniai į JAV plaukia 24 dienas. Konteineriai su alumi iš Klaipėdos jūrų uosto keliauja į Vokietijos Brėmeno miestą, iš čia – į Ameriką. Racionalu būtų į užatlantę eksportuoti didesnius produkcijos konteinerius, tačiau Lietuvos keliuose taikomi krovinio svorio apribojimai, ir nieko nepadarysi: kol kas reikia tenkintis esama padėtimi. Kas mėnesį į JAV plukdome apie 30 tūkst. alaus butelių. Beveik pusę konteinerio galimo krovinio svorio “suryja” stiklo taros, butelių kamštelių bei pakuočių svoris.”
Nepatogi kaimynė
Nemaža dalis “Rinkuškių” alaus daryklos eksportuoti skirtos produkcijos patenka ir ant kaimynų latvių stalo: per mėnesį apie 20 t. Anot p. Mežensko, geriausias laikas bendradarbiauti su visai pašonėje esančia valstybe buvęs iki 2004-ųjų. Tais metais Lietuva įsiliejo į Europos Sąjungos šeimą. “Mums teko pripažinti naujas krovinių gabenimo į kitas valstybes taisykles. Akcizinės prekės įstūmė į biurokratinę makalynę, prekiauti senaisiais principais tapo sudėtinga: biržiečiams ranka pasiekiama Latvija pasidarė nebepatogi”, – pasakojo komercijos ir marketingo vadovas.
Prekinis ženklas
Į Didžiąją Britaniją kelią kol kas prasiskynė tik “Rinkuškių” alaus daryklos nealkoholinis “Biržiečių giros gėrimas”. “Iš pradžių bandėme patekti į šios šalies alaus rinką, tačiau ten, kaip, beje, ir Amerikoje, koją kiša mūsų prekinis ženklas, dar labai menkai žinomas tenykščiams alaus mėgėjams. Žiūrint pro Europos langą esame neįtikėtinai maži, neturintys galimybės užsienio vietinių televizijų programose “sukti” savos produkcijos reklamą”, – neslėpė šiokių tokių nesėkmių p. Meženskas. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, iš Rinkuškių į Didžiąją Britaniją kas mėnesį iškeliauja apie 2 tonas “Biržiečių giros gėrimo”. Tai irgi sudaro apie 1 proc. viso Rinkuškių mūsų šalyje parduodamo šio gėrimo kiekio. Biržiečių gaminamas giros gėrimas keliauja į nedideles vietos lietuvių ar Rytų Europos šalių parduotuvėles. “Bandomąsias alaus partijas gabenome į Suomiją, Daniją, tačiau dėl anksčiau išvardintų priežasčių bandymai buvo nesėkmingi. Veržtis į Rusiją? Su tenykštėmis kainomis konkuruoti neįmanoma. Žengti į Norvegiją, labai patrauklią kiekvienam Lietuvos verslininkui, trukdo labai nepatrauklus akcizas alkoholiui…” – dėstė p. Meženskas. Jau svarstoma galimybė diegti gamyboje užsieniečiams dabar labai patrauklią nestandartinę alaus tarą – 0,25 ir 0,33 l tūrio stiklo butelius: turimi eksporto ryšiai netrukus turėtų plėstis. “Rinkuškių” alaus daryklos produkcija žada tapti žinoma ne tik 20-čiai JAV valstijų, Didžiajai Britanijai ir Latvijai, bet ir Italijai, Japonijai, Australijai bei Izraeliui.
O Rinkuškiai verda
Jeigu įmonės produkcija domisi net japonai ar australai, vadinasi, einama tinkama linkme? Kuo biržiečiai įdomūs užsienio partneriams? Kuo jie skiriasi nuo kitų Lietuvos alaus daryklų? “Visa Lietuva skelbiasi alų gaminanti, o Rinkuškiai jį verda… Ir verda taip, kaip nuo neatmenamų laikų virdavo jį Biržų krašte gyvenę mūsų protėviai – tik iš miežių salyklo, nenaudodami jokių nesalyklinių produktų, be jokių saldiklių ar papildomos angliarūgštės dozavimo į alų, be pagreitinto rauginimo, natūraliai alų subrandinant. Mūsų įrenginiai nauji, o technologijas iš kartos į kartą perdavė užkietėję aludariai. Jų išsaugota paslaptis ir yra mūsų verslo sėkmės paslaptis”, – šyptelėjo p. Meženskas. Pasak jo, laikantis klasikinių alaus virimo tradicijų, gamybos procesas užtrunka ilgokai – 30 parų silpnam arba 40-45 – stipriam alui. Nenaudojant šiuolaikinių technologinių įmantrybių proceso nepagreitinsi. Tačiau net ir sunkmečiu nemažėjanti “Rinkuškių” alaus daryklos produkcijos paklausa rodo, kad puoselėti senąsias tradicijas verta.
Tradicijos
Kiekviena šalis turi savas alaus gėrimo tradicijas. “Rinkuškių” alaus daryklos Komercijos ir rinkodaros vadovas V.Meženskas pasakojo: “Ankstyvas rytas Čekijos viešbučio kavinukėje. Pusryčiams užsisakau puodelį kavos, dar šio to. Prie gretimo stalelio sėdi garbingo amžiaus čekė, kuri ką tik sušveistą kiaušinienę nuplauna bokalu alaus. Tai – ne anekdotas, tai – gryna teisybė. Alaus gėrimo tradicijos kiekvienoje šalyje vis kitokios. Štai 5-8 proc. stiprumo alų mėgstantis lietuvis Amerikoje bus ne taip suprastas: ten paklausias yra šviesus ir labai lengvas, vos 2-3 proc. stiprumo alus. Latvių mėgstamiausias alus – 5-7 proc. stiprumo.
Užsieniečiams keisti ir mūsų gėrimo įpročiai: mes norime daug alaus ir iš karto, o jie mėgsta gerti kasdien, tačiau tik po 330 ml.”
Biržuose pavyko sužinoti ir tai, jog ne iš piršto laužtas žinomas posakis “Kuo daugiau vyrai geria alaus, tuo gražesnės darosi moterys…” Alaus gamyboje liekančios mielės naudojamos farmacijos ir grožio produktų gamyboje. Jos – daugelio kremų sudedamoji dalis. Beje, moterys neskriaudžia savęs ir alaus ragavimo klausimu: Kauno medicinos universiteto atliktų tyrimų duomenimis, bent kartą per savaitę alaus išgeria apie 60 proc. Lietuvos vyrų ir 18,4 proc. moterų. Anot p. Mežensko, lietuvės moterys labiau mėgsta tamsų, o vyrai – šviesų alų.
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
