Lietuvos lengvosios atletikos svetainėje publikuojami visų amžiaus grupių atletų pasiekti šalies rekordai. Rekordininkų sąrašuose gausu ir rokiškėnų pavardžių. Kai kurių mūsiškių atletų pasiekti rekordai tokie svarūs, kad jau porą dešimtmečių niekas nesugeba pagerinti šių rezultatų.
Rekordų sąraše – gausu mūsiškių sportininkų pavardžių
Net keli šalies rekordai iki šiol priklauso legendinei kraštietei rutulio stūmikei Danguolei Bimbaitei-Urbikienei. Iki šiol galiojantį Lietuvos šešiolkmečių rekordą – 14,74 m – sportininkė pasiekė 1979 m. Iki šiol nepranoktas ir 1982 m. jos pasiektas rezultatas devyniolikmečių grupėje – 17,37 m. Dar nepagerintas ir 1984 m. D. Bimbaitės pasiektas U-23 rekordas – 19,77 m. Jau beveik tris dešimtmečius gyvuoja ir kraštietei priklausantis suaugusiųjų sportininkių rutulio stūmimo rekordas, pasiektas 1987 m. Leselidze (Gruzija) – 20,27 m.
Kūjo metimo rungties Lietuvos rekordų sąraše rokiškėnių pavardės įrašytos net septynis kartus. Vaidai Kelečiūtei priklauso penki rekordiniai rezutatai, o Linai Kraskauskaitei – du. Pastaroji sportininkė nepralenkta šešiolikmečių ir septyniolikmečių grupėse. Jos rezultatai, atitinkamai 49,51 m ir 50,16 m, buvo pasiekti 2003 m.
V. Kelečiūtei priklauso 2006 m. pasiektas šalies aštuoniolikmečių rekordas – 50,50 m, 2007 m. pasiektas devyniolikmečių rekordas – 52,30 m, bei tais pačiais metais pasiektas U23 ir suaugusiųjų rekordas – 54,14 m.
400 g ieties metimo keturiolikmečių rekordas priklauso Livetai Jasiūnaitei. Ji 2009 m. šį įrankį nuskraidino 49,87 m. Taip pat jai priklauso ir penki ieties metimo rekordai. 2011 m. ietį nuskraidinusi 49,13 m, mūsiškė sportininkė pasiekė šešiolikmečių rekordą. Ypač gausios rekordais L. Jasiūnaitei buvo 2012 m. birželio 3 d. Kaune vykusios varžybos: numetusi ietį 56,10 m ji pasiekė šalies septyniolikmečių, aštuoniolikmečių, devyniolikmečių, dvidešimtmečių ir U-23 rekordus.
Vyrų grupėje 3 kg rutulio stūmimo trylikamečių sportininkų rekordas tebepriklauso Rokui Kirliui. Jis 2005 m. rutulį nustūmė net 19,45 m. Šios rungties suaugusiųjų rekordas priklauso kraštiečiui Donatui Stukoniui. Šis atletas geriausią šalies rezultatą – 21,10 m – pasiekė 1985 m.
1 kg disko metimo trylikamečių rekordas priklauso R. Kirliui. Jis 2006 m. įrankį nuskraidino 43,75 m.
Šuolių į aukštį sektoriuje keturiolikmečių ir penkiolikmečių rekordai – 2 m ir 2,06 m – priklauso Karoliui Kozinui. Vaikinas juos pasiekė 2010 m. O U-23 rekordininkas yra Raivydas Stanys, 2009 m. įveikęs 2,25 m.
Pasaulinio lygio rekordai
Tarp šalies rekordininkų – nemažai Kūno kultūros ir sporto centro trenerio Rimanto Šinkūno auklėtinių. “Gimtasis…” klausė trenerio, kodėl daugelis rokiškėnų pasiektų rekordų nepagerinti jau porą dešimtmečių. Argi dabar šalyje ir rajone nebeužauga tokių ryškių sporto žvaigždžių?
Treneris R. Šinkūnas pabrėžė, kad daugelis rokiškėnų pasiektų rekordų – pasaulinio lygio rezultatai. Antai D. Bimbaitės pasiektas rutulio stūmimo rekordas – 20,27 m – ir šiandien leistų jai užkopti ant pasaulio čempionato ar olimpinių žaidynių nugalėtojų pakylos. “Dar bent dešimt metų šis rekordas gyvuos. Šiuo metu Lietuvoje nėra atlečių, galinčių bent priartėti prie tokių pasiekimų”, – sakė jis.
R. Šinkūno auklėtiniio R. Kirlio rutulio stūmimo rekordas – 19,45 m – taip pat labai svarus. Juolab, kad trylikametis atletas – dar tik penktokas ar šeštokas. “Juk daugelyje šalių trylikamečiai sportininkai dar tik mokosi šios rungties pagrindų, o čia jau beveik dvidešimt metrų siekiantis rezultatas. R. Kirlys su šiuo rezultatu būtų buvęs garantuotas pasaulio čempionas. Tik, deja, trylikamečiams tokie čempionatai nerengiami”, – sakė treneris.
Nors nuo pasaulio lyderių rezultatų kūjo metimo sektoriuje lietuviai ir atsilieka, šalies mastu pasiekti V. Kelečiūtės ir L. Kraskauskaitės rekordai taip pat labai svarūs, ir jiems pagerinti vis dar neatsiranda pretendenčių.
Itin aukšti ir trenerio Valento Čereškos auklėtinio šuolininko į aukštį K. Kozino pasiekimai. “Tie rezultatai – 2 m ir 2,06 m – labai aukšto lygio, todėl nenuostabu, kad tarp jaunų sportininkų neatsiranda galinčių šturmuoti jo pasiektus šalies rekordus”, – sakė pašnekovas. Jis taip pat paminėjo ir gerus ieties metikės L. Jasiūnaitės, kurios pirmoji trenerė yra Ina Žeronienė, pasiekimus.
Veikia daugybė faktorių
Ar šalyje ir rajone šiandien trūksta tokių gabių sportininkų? Treneris R. Šinkūnas pabrėžė, kad sportines pergales lemia daugybė faktorių. Ir norintiems būti geriausiais, vien tik talento nepakanka. Sovietmečiu gabių atletų pasirinkimas buvo daug didesnis. Mat vaikams ir jaunimui trūko pramogų, tad šie laisvalaikį leisdavo sporto aikštynuose. “Vienintelė pramoga buvo televizorius. O ir jis tik dvi programas terodė, dar ir tos pačios buvo neįdomios”, – pasakojo treneris. Todėl sportuoti norinčiųjų netrūko. Dabar pramogų pasirinkimas didelis – įvairi ir gausi popamokinė veikla, nevyriausybinės organizacijos, muzikos, šokio, dailės mokyklos ir būreliai. O ir sporto šakų pasirinkimas šiandieniniam rokiškėnui daug didesnis, nei sovietmečiu. Taigi, ir tarp trenerių auga konkurencija. Tačiau sunkiausias uždavinys tėvams ir treneriams – nutempti būsimąją sporto žvaigždę nuo kompiuterio. “Vaikams tiesiog stinga motyvacijos. Lankomės rajono mokyklose, matome nemažai gabių vaikų, tačiau daugelis, pakviesti į treniruotes, tik pečiais gūžčioja: “O kam man to reikia?”, “Ką už tai gausiu?”. Matyt, jie žino, kad yra labai gabūs, kad ir be patvirtinimo: medalių ir diplomų”, – sakė treneris.
Sportininko sėkmę lemia ne tik fiziniai duomenys. “Atrodo, kad sportininkas fiziškai tiktų tam tikrai rungčiai: yra aukštas, ilgomis rankomis. Bet jam dar reikia staigumo, greičio, puikios judesių koordinacijos. Vienas vaikas metimo judesį išmoksta per kelias treniruotes, kitam prireikia mėnesio ir daugiau”, – aiškino treneris.
O ir sporto varžybose medaliai už dyką nedalinami: reikia įdėti ir darbo, ir pastangų, būti tvirtiems psichologiškai. Juk net puikius rezultatus demonstruojantys atletai pasaulinio lygio varžybose ima ir palūžta, pasirodo kur kas prasčiau, nei galėtų.
Yra dar ir stebuklingas žodis “motyvacija”. “Šiandieniniai vaikai kur kas mažiau motyvuoti dirbti ir stengtis. Atletas gali turėti didžiulį talentą, bet be sunkaus kasdienio darbo rezultatų jis nepasieks. Matome daug gabių vaikų, kurie nedalyvauja jokiuose būreliuose, nesportuoja. O juk galėtų daug pasiekti”, – sakė treneris R. Šinkūnas.
Dainora BUKAUSKYTĖ
