Kuriant Rokiškio rajono ligoninės veiklos strategiją nutarta: Radiologijos skyrių aprūpinti šiuolaikine aparatūra, specialistus siųsti stažuotei į geriausius Lietuvos bei užsienio radiologijos centrus, pacientui suteikti optimaliai kokybiškas paslaugas. Strategija pasitvirtino: atsirado galimybė sustiprinti pirminės diagnostikos grandį, nedelsiant nustatyti negalavimo priežastis, parinkti tinkamiausius gydymo būdus.
Nepakeičiama
Be radiologijos jau nebeapsieitų šiuolaikinė medicina, tačiau tik nedaugelis žino jos svarbą. Kaip teigiama Medicinos enciklopedijoje, radiologija – tai mokslas apie spindulių energiją ir jos sąveiką su žmogaus organizmu, apie spindulinės energijos taikymą sveiko ir ligoto organizmo sandarai ir funkcijai tirti, ligoms pažinti bei jas gydyti.
“Radiologija – kelias į nuolatinį tobulėjimą”, – sakė Rokiškio rajono ligoninės Radiologijos skyriaus vedėja Liudmila Kotliarova. Ją visada žavėjo šios medicinos srities informatyvumas ir tai, kiek daug ji aprėpia: nuo ortopedijos-traumatologijos, kur ji pirmiausia ir buvo pradėta taikyti, iki sunkiausių terapinių ar vaikų ligų diagnostikos.
Visą parą
Anot gydytojos, dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog radiologija – tai tik tyrimas rentgeno diagnostiniais aparatais, tačiau šiandien atliekami modernūs kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRKT), pozitrono emisijos kompiuterinės tomografijos (PECT), ultragarsinės diagnostikos (sonoskopijos) tyrimai.
“Stambiose gydymo įstaigose radiologai specializuojasi kurioje nors vienoje srityje, o rajono ligoninėse jie priversti dirbti keliose srityse. Rokiškio ligoninės Radiologijos skyriuje yra rentgeno diagnostinė, KT ir ultragarso diagnostinė aparatūros, o specialistai privalo žinoti daug susirgimų simptomų”, – aiškino skyriaus vedėja.
Gydytoja L.Kotliarova demonstravo pacientų tyrimų vaizdus: monitoriaus ekrane dėliojo įvairių organų nuotraukas, tai sumažindama, tai padidindama vaizdą suteikė galimybę pamatyti juos iš įvairių pusių, atkreipė dėmesį į patologines vietas. Virtualiu būdu ji gali manipuliuoti visų tyrimų vaizdais.
Per dieną rajono ligoninės Radiologijos skyriuje atliekama iki 70 rentgeno, api e15 KT bei 60-70 ultragarso diagnostinių tyrimų. Paslaugas skyrius teikia visą parą. Esant būtinybei apžiūrėti paciento gydytojas atvyksta ir po darbo valandų. Galimos konsultacijos ir nuotoliniu būdu – internetinio ryšio pagalba.
Skyriaus vedėja L.Kotliarova namuose turi galimybę peržiūrėti vaizdus ir teikti rekomendacijas Priėmimo-skubios pagalbos ar kitų skyrių gydytojams.
Modernūs kabinetai
Radiologijos tyrimai atliekami trijuose diagnostikos kabinetuose. Pirmajame sumontuotas rentgeno aparatas rentgenoskopijai ir rentgenografijai atlikti skaitmeniniu skaitytuvu.
Rentgeno diagnostika – analizuoti rentgeno tyrimo vaizdus arba atlikti rentgenoskopijos tyrimą stebint radiologui.
Rentgenoskopijos pagalba gydytojai nustato krūtinės ląstos bei virškinimo sistemos organų ir audinių pakitimus: uždegiminius procesus plaučiuose, stemplės, skrandžio ar žarnyno susirgimus ir t. t.
Kitame kabinete sumontuotas skaitmeninis japonų kompanijos “Shimadzu” labai aukštos raiškos aparatas su modernia distancinio valdymo sistema. Jis – vienas moderniausių Aukštaitijos ligoninėse eksploatuojamų aparatų. Rentgeno vamzdžio kolona leidžia atlikti plačius skersinius ir išilginius judesius: yra galimybė tirti pacientą jam esant vertikalioje arba horizontalioje padėtyse.
Skyriaus vedėja L.Kotliarova džiaugėsi, kad šis aparatas lengvai valdomas, o ryškus rentgenografinių vaizdų matomumas labai palengvina diagnozės nustatymą. Be to, jis pats kontroliuoja apšvitos dozę. Mat gydytojai radiologai privalo laikytis labai griežtų nuorodų: jomis siekiama užtikrinti pacientų saugumą, garantuoti aukščiausios kokybės tyrimo atlikimą ir mažiausią apšvitą.
Vaizdai archyvuojami
Trečiajame kabinete įrengtas amerikietiškas kompiuterinis tomografas. Radiologinis tyrimas, atliktas šiuo aparatu, suteikia galimybę pamatyti vidines organizmo struktūras naudojant rentgeno spindulius. Kai programinė sistema duomenis apdoroja matematiškai, formuojasi vaizdai. Jų pagrindu radiologas daro išvadas. Kompiuterinio tomografo generatorius (rentgeno spindulių vamzdis) yra apvaliame šarve, jis skleidžia spindulių srautą, kaip ir paprastas rentgeno aparatas, o detektorius jį fiksuoja. KT tyrimas atliekamas pacientui gulint ant specialaus stalo, apie kurį – tarsi apie ašį – sukasi rentgeno vamzdis. Taip ratas po rato ir centimetras po centimetro pacientas skenuojamas, jo kūnas tarsi “supjaustomas” reikalingo storio – nuo 3 iki 7 mm – pjūviais.
Tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, todėl specialios kompiuterinės programos pagalba gydytojas gali gana tiksliai nustatyti pažeidimo židinį bei jo išplitimą. Šiuo tyrimu diagnozuojami pakitimai galvos smegenyse, stuburo juosmeninėje dalyje bei dubens kauluose.
Radiologiniais aparatais gaunami skaitmeniniai vaizdai pereina į atminties archyvą (PACS sistema). Kiekvienas ligoninės gydytojas bet kuriuo paros metu turi galimybę matyti vaizdus asmeniniame kompiuteryje bei konsultuotis su radiologu. Beje, radiologas gali palyginti turimus ir saugomus archyve vaizdus: taip jis stebi ligos eigą, vertina pakitimus, juos analizuoja. Vaizdus galima įrašyti į skaitmeninę laikmeną, ir pacientas, nutaręs konsultuotis su kitu gydytoju, gali jam pateikti tyrimo duomenis.
Kraujo išsiliejimas
Su gydytoja radiologe L.Kotliarova nepavyko ramiai pabendrauti: į ligoninę buvo atvežtas sunkios būklės pacientas, jam buvo skubiai atliktas radiologijos tyrimas.
Keletą minučių kompiuterio ekrane tyrinėjusi galvos smegenų vaizdus, p. Kotliarova pastebėjo pakenkimo vietą.
“Kraujo išsiliejimas į smegenis. Kartais kraujagyslės neatlaiko aukšto kraujospūdžio ir plyšta. Toliau naudosiu kompiuterinę programą, nes reikia nustatyti tikslią kraujo išsiliejimo į smegenis vietą, skysčio kiekį bei nuspręsti, ar pacientui reikalinga neurochirurginė operacija”, – sėdusi prie monitoriaus, aiškino gydytoja.
Paskaičiavusi, jog į smegenų struktūras galėjo patekti per 50 ml kraujo, gydytoja nurodė, kad pacientui būtina neurochirurginė operacija.
Gydytoja L.Kotliarova pasakojo apie pacientą, prieš keletą dienų atvežtą į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Jis, griūdamas nuo dviračio, susilaužė stuburą. Kompiuterio monitoriuje stebėdama šį itin svarbų organą, gydytoja vertino, ar atskilęs lūžgalis nepajudėjo stuburo smegenų kanalo link, ar jis neužspaus nugaros smegenų audinio.
Svetimkūnių paieška
Monitoriuje gydytoja parodė krūtinės ląstos rentgeno vaizdus. Nuo 2009 m. archyvuojami radiologiniai vaizdai. Tai suteikia galimybę lyginti, stebėti ir diagnozuoti ligos pokyčius. Anot skyriaus vedėjos, radiologija nepakeičiama vykdant tuberkuliozės prevenciją.
Svetimkūnių paieška kūne – dar viena radiologų darbo sritis. “Maži vaikai sugeba praryti monetas, plaukų segtukus, žiedus. Prieš keletą mėnesių į ligoninę buvo atvežtas berniukas, “suvalgęs” vielutę nuo šampano butelio”, – mažųjų išdaigas vardijo ligoninės direktoriaus pavaduotoja Marija Čeponytė. Svetimkūnius tenka šalinti ir iš suaugusiųjų kūno. Areštinės piliečiai praryja vielos gabalus, adatas, skutimosi peiliukus.
“Vieno paciento kaukolėje aptikome kulką, tačiau vyriškis neigė kada nors dalyvavęs susišaudyme. Jis niekaip nenorėjo pripažinti savo kriminalinės praeities”, – netradicinį atvejį prisiminė gydytoja L.Kotliarova.
“Kurdami ligoninės veiklos strategiją iškėlėme sau uždavinį – stiprinti pirminės diagnostikos grandį. Mums svarbu kuo greičiau nustatyti paciento negalavimo priežastį ir parinkti jam tinkamiausią gydymo būdą. Todėl Radiologijos skyriui ir buvo nupirkta moderni šiuolaikinė medicinos technika”, – sakė rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis.
Personalas
Nuo 1980 m. gydytojos radiologės L.KOTLIAROVOS darbo sritis – konvencinė radiologija bei KT diagnostika. Skyriaus vedėja tobulinosi Maskvoje ir Sankt Peterburge (Rusija), Čikagoje (JAV), Vienoje (Austrija), Rygoje (Latvija) ir Vilniaus bei Kauno radiologijos centruose.
Gydytojos radiologės Rūtos Marijos GRIGALIŪNIENĖS sritis – konvencinė radiologija (rentgeno diagnostika).
Kartą per savaitę iš Panevėžio į Rokiškio ligoninę konsultuoti pacientų atvyksta gydytoja radiologė Edita ČIURLIENĖ, turinti didelę darbo patirtį rentgeno diagnostikos, KT ir MRKT srityse.
Kas antrą savaitę iš Vilniaus į Rokiškio ligoninę atvyksta gydytoja radiologė Rita INDRIŠIŪNIENĖ, rentgeno, KT ir ultragarso diagnostikos specialistė.
Gydytojo radiologo Petro VAIČIULIO sritis – rentgeno diagnostika ir ultragarso diagnostika (echoskopuotojas). Jis dirba ultragarso srityje.
Visi skyriaus gydytojai – aukštos kvalifikacijos specialistai, savo srities žinovai.
Užs. 836
Dalia ZIBOLIENĖ
