Nuo linininkystės verslo pabėgęs į medžio apdirbimo sritį, laisve besidžiaugiantis menininkas kuria tuomet, kai aplanko įkvėpimas, ir svajoja apie gyvą amatų centrą. Jam patinka politika, mėgsta spėlioti, kas slypi už sprendimų, įžvelgti sąmokslo teorijas. Kūrėjas mano, kad gyvenime manįs daug pasiekęs, jei įgyvendins nors pusę savo svajonių… Visa tai apie Romualdą Kaminską – Vebrių kaimo (Panemunėlio seniūnija) menininką…
Nuo lino prie medžio
Pasikalbėti menininkas kviečia į medžio dirbtuves, neseniai įrengtas sodybos ūkiniame pastate. Aprodęs darbų pavyzdžius, jis per keliolika minučių iš pliauskos pagamina lentelę maistui pjaustyti. Prieš dovanodamas, ją ištepa maistiniu aliejumi, sakydamas, jog tai, kas natūralu, turi būti ir ekologiška.
Daugelį metų R.Kaminskas vadovavo didžiausiai rajono linų perdirbimo įmonei. Šiuo metu jis dirba namuose. Įsigijęs verslo liudijimą taikomosios dailės darbams, iš medžio gamina suvenyrus. „Esu laisvas kūrėjas: dirbu kada noriu ir kiek noriu. Atsakau tik už save – tai suteikia ramybės, pastovumo“, – taip šiandieninį gyvenimo būdą apibūdina R.Kaminskas. Pagalvojęs priduria: kuria tik tada, kai aplanko įkvėpimas.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia Zibolienė
