Tęsinys. Pradžia 08 23
Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje dėl šalies ir rajono piliečių palankumo varžysis 27 politinės partijos ir judėjimai bei 492 savarankiški politinės kampanijos dalyviai.
Kiek rajono rinkėjų ateis balsuoti? Niekas to nesiima spėlioti. Kol kas pasirengimu rinkimams tesidomi žiniasklaida, tarytum politikams ir valdininkams artėjanti spalio 14-oji nė nerūpi.
Bene gausiausi rinkėjų buvo 1992-ųjų Seimo rinkimai, o rokiškėnų aktyvumas buvo didžiausias visoje šalyje.
Neeiliniai rinkimai
1992 m. spalio 25 d. šalies gyventojai rinko pirmąjį Seimą ir referendumu priėmė šalies Konstituciją. Šie Seimo rinkimai buvo neeiliniai: 1990 m. vasario 24 d. ketveriems metams išrinktai Aukščiausiajai Tarybai, vos įpusėjusiai kadenciją, iškilo priešlaikinių rinkimų būtinybė.
Žinoma šalies istorikė ir politologė Lidija Šabajevaitė monografijoje “Lietuvos socialinė transformacija. 1990-1997 metai” apie Aukščiausiąją Tarybą rašo: “Į politiką atėjo nauji, neturintys patyrimo, bet didelių ambicijų žmonės. Vieningą veikimą pradžioje lėmė bendri – valstybingumo įtvirtinimo – reikalai ir visus vienodai užgriuvę sunkumai: ekonominė blokada ir politinis nepripažinimas.”
Tačiau jau 1990 m. birželį prasidėjo neišvengiamas politinių pažiūrų skilimas: Tarybos deputatai ėmė burtis į frakcijas, atsirado pozicija ir opozicija.
Kairiųjų ir dešiniųjų politinių jėgų nesutarimai parlamente vis gilėjo, ir 1992 m. gegužės 21 d. deputatai pradėjo svarstyti projektą “Dėl neeilinių rinkimų į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (Seimą)”. Jame buvo nurodytos šios priešlaikinių rinkimų priežastys: parlamentas nebepajėgia leisti įstatymų, padėtis visuomenėje yra grėsminga, nebeužtikrinamas deputatų bei jų šeimų fizinis ir moralinis saugumas.
Pirmieji sąrašai
1992-ųjų Seimo rinkimai buvo ypatingi: juose pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo buvo balsuojama ne tik už atskirus kandidatus, bet ir už politinių partijų bei judėjimų sąrašus. Taip buvo įtvirtinta daugiapartinės sistemos – šalies demokratijos pagrindo – nuostata.
Keitėsi rinkimų apygardų ribos. Mat 1990-ųjų parlamento rinkimai buvo vykdomi pagal mažoritarinę sistemą: jo nariai išrinkti vienmandatėse apygardose. O štai 1992 m. rinkimų sistema tapo mišri – 70 jo narių buvo renkami daugiamandatėse apygardose, o 71 – vienmandatėse.
Prieš rinkimus 102-oji Rokiškio ir 103-ioji Obelių apygardos sujungtos į vieną – 50-ąją Rokiškio rinkimų apygardą.
Mūsų rajono Rinkimų komisija daug dėmesio skyrė gyventojų švietimui. Jos pirmininkas Petras Šalčius “Gimtojo Rokiškio” laikraštyje reguliariai skelbė informaciją apie rinkimų naujoves. Štai rugpjūčio pabaigoje – likus dviem mėnesiams iki balsavimo – jis skaitytojus supažindino su mažoritarinės, proporcinės ir mišrios rinkimų sistemų ypatumais. Rugsėjo pradžioje komisija informavo žmones apie rajone veikiančias politines partijas ir organizacijas, nurodė jų vadovus bei pateikė jų kontaktinius duomenis.
Rajone veikė Lietuvos ateities forumo, Demokratinės darbo, Krikščionių demokratų, Socialdemokratų, Nepriklausomybės bei Demokratų partijų, Leiboristų jaunimo unijos, Sausio 13-osios brolijos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Sąjūdžio ir Tautininkų sąjungos skyriai. Šalyje buvo registruota 40 partijų bei politinių judėjimų.
Reglamentavo agitaciją
Pasikeitė ir kandidatų kėlimo tvarka. Dalyvaujantiesiems rinkimų kampanijoje nebereikėjo gauti darbo kolektyvų ar visuomenės susirinkimų palaikymo. Save iškėlęs kandidatas turėjo surinkti 1000 rėmėjų parašų ir sumokėti 6175 rublių užstatą. Politinės partijos ir judėjimai tokį pat užstatą mokėjo už kiekvieną jų sąrašų asmenį bei kandidatą, iškeltą vienmandatėje apygardoje. Lėšos buvo grąžintos rinkimų laimėtojams bei partijoms, kurios daugiamandatėje apygardoje iškovojo bent vieną Seimo nario mandatą. Pralaimėjusiųjų pinigai pildė valstybės biudžetą.
Tų metų rinkimuose buvo aiškiai apibrėžtos rinkimų agitacijos taisyklės. Kandidatui buvo skirtos 5 min., o politinei partijai – 1,5 val. televizijos eterio.
“Gimtasis Rokiškis” spausdino Rokiškio apygardos kandidatų į Seimą biografijas, pateikė jų nuotraukas bei mašinraščio puslapio dydžio politinę programą. Kita jų reklaminė medžiaga buvo spausdinama mokamai.
Agitaciją imta drausti ne tik rinkimų dieną, bet ir likus 24 val. iki jų pradžios.
Įdomu tai, kad rinkimų kampanijos metu buvo draudžiama skelbti visuomenės nuomonės apklausų rezultatus.
Piliečiams, turintiems teisę balsuoti, pirmą kartą išdalinti ne kvietimai į rinkimus, o rinkėjų pažymėjimai. Dar viena naujovė – balsavimas paštu.
Tęsinys kituose numeriuose
Lina Dūdaitė
