Baigėsi Rokiškio rajono seniūnijų seniūnų ataskaitų maratonas. Gyventojai bet kada gali seniūnijai išsakyti savo problemas, o štai seniūnams privaloma kartą per metus susitikti su žmonėmis, apžvelgti nuveiktus darbus, atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus. Susirinkusiųjų auditorija naudojasi ir rajono politikai, žeriantys žmonėms pažadų. Ar tikslinga organizuoti seniūnų ataskaitinius susirinkimus? To „Gimtasis…“ teiravosi ir seniūnų, ir gyventojų.
Nuo vandens kokybės iki kačių
Rajono seniūnai renkasi jiems priimtinausius bendravimo su gyventojais būdus. Jūžintų seniūnijos vadovė Audronė Baltuškaitė su žmonėmis susitinka, perskaito ataskaitą ne tik seniūnijos centre, bet ir didesnėse gyvenvietėse – Čivyliuose, Rageliuose, Laibgaliuose. Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius – Pandėlyje, Lailūnuose, Sriubiškyje, Panemunyje, Suvainiškyje. Rokiškio kaimiškajai seniūnijai priklauso gyvenvietės aplink Rokiškį, o seniūnė Dalia Janulienė vyksta į ataskaitinius susirinkimus Skemuose ir Kavoliškyje. Juodupės, Kamajų, Kazliškio, Kriaunų, Obelių, Panemunėlio, Rokiškio miesto seniūnai kviečia žmones į seniūnijų centrus.
Didesnėse gyvenvietėse į seniūno ataskaitas susirinko iki 50, mažesnėse – po 10–15 gyventojų. Sukvietęs į šventę ir taip užsitikrinęs gausesnį klausytojų skaičių, pirmasis gyventojams atsiskaitė Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas.
Per ataskaitinius susirinkimus dažniausiai diskutuojama apie socialines problemas, pagalbą rizikos šeimose gyvenantiems vaikams, geriamojo vandens tiekimą ir jo kokybę, kelių priežiūrą, aplinkos tvarkymą, šunų ir kačių priežiūrą, saugumą, nusikalstamumo prevenciją, kultūrinį gyvenimą, bendruomenių veiklą, jaunimo telkimą ir kt.
Pažadėjo ir šįkart…
Į susitikimą su Pandėlio seniūnu Romualdu Varaniumi atokiausioje rajono gyvenvietėje – Suvainiškyje atvyko per dešimt žmonių. Aktualiausia diskusijų tema – „amžina“ suvainiškiečių problema: kada bus išasfaltuotas 4,95 km kelio ruožas nuo Vilkolių iki Suvainiškio?
Gyventojų skaičiavimu, per dieną šiuo keliu pravažiuoja 12–14 pienvežių, iki 20 miškavežių. Ypač sudėtinga situacija žiemą, kai pasnigus per mišką vingiuojantis žvyrkelis tampa sunkiai įveikiamas. Nesaugu važiuoti ir autobusams. Ne vienerius metus merai, politikai, seimūnai Suvainiškio žmonėms žadėjo išasfaltuoti kelią, tačiau iki šiol ši problema neišspręsta. Tiesa, pažadėta ir šįkart:
rajono vicemeras Egidijus Vilimas, lankęsis Suvainiškyje, akcentavo, jog minėto kelio atkarpa tikrai bus asfaltuojama. Po šių garbingo svečio žodžių suvainiškėnai ėmė ploti, o šurmuliui nutilus iš salės pasigirdo klausimas: „Kam mes turime būti dėkingi už tai?“ Vicemeras atsakė: „Europos komisijai, nes ji patvirtino Europos Sąjungos valstybių pasienio kelių sutvarkymo programą. Į ją įtraukė ir Suvainiškio kelią.“ Be to, pagal minėtą programą bus asfaltuojama 5 km atkarpa nuo Suvainiškio į Neretas (Latvija). Pasak vicemero, bent metus vyks darbų projektavimas, o paskutinė darbų data – 2020-ieji, kai baigsis europinės programos veiklų įgyvendinimo laikas. „Kaip iki tol nenumirti ir sulaukti asfaltuoto kelio?“ – replikavo vyresnio amžiaus suvainiškėnai. Nors buvo pranešta gera žinia, tačiau vietos gyventojų veiduose – abejonė, ar eilinį kartą žodžiai neliks tik pažadais?..
Rizikos šeimose – 64 vaikai
Pagal teritoriją Pandėlio seniūnija – pati didžiausia Lietuvoje, tačiau gyventojų skaičius joje mažėja: pernai metų pradžioje buvo priskaičiuota 3021, šiemet – 2968 žmonės.
Pandėlio seniūnas R. Varanius ataskaitą pradėjo nuo skaudulių. Seniūnijos sąrašuose – 20 rizikos šeimų, jose auga 64 nepilnamečiai. Pernai seniūnijos socialinės darbuotojos šiose šeimose lankėsi 220 kartų, 194 surašytuose protokoluose įvertino situaciją, teikė pagalbos šeimai siūlymus. Išskirtiniais atvejais kreipėsi pagalbos į rajono savivaldybės Vaiko teisių tarnybą.
Nuo bado mirs tik… tinginys
430 seniūnijos gyventojų, t. y., kas septintas, pernai gavo socialinę pašalpą, už ją kiekvieną mėnesį privalėjo atidirbti po 30 val. visuomenei naudingo darbo. Pernai 571, užpernai 660 gyventojų gavo paramą maisto produktais. „Nesąmonė, kad Lietuvoje yra badaujančių žmonių. Seniūnija išdalina tonas kruopų, miltų, aliejaus, cukraus, kitokių produktų. Iš jų galima pagaminti įvairių patiekalų. Gyvenant tokiomis šiltnamio sąlygomis badauti gali tik tinginiai“, – įsitikinęs Pandėlio seniūnas.
Anot R. Varaniaus, pernai melioracijos įrenginiams tvarkyti buvo skirta 20 tūkst. eurų, o keliams prižiūrėti (duobėms lopyti, lyginti, žvyruoti, valyti sniegą) – 54 tūkst. eurų. Kadangi žiema buvo palankesnė, sutaupytos lėšos panaudotos technikai remontuoti.
Seni medžiai virto malkomis
Darbo birža dviejų mėnesių laikotarpiui Pandėlio seniūnijoje buvo įdarbinusi 19 žmonių. Jie kartu su vadinamaisiais „pašalpininkais“ tvarkė viešąsias erdves, ruošė malkas, rinko šiukšles, remontavo elektros apšvietimo sistemą. Jiems talkino 17 žmonių, kurie teismo sprendimu už pažeidimus privalėjo dirbti nemokamus viešuosius darbus.
Šiemet seniūnijos teritorijoje išpjauta daug avarinės būklės medžių. Šį procesą gyventojai vertino skirtingai. Vieni suvokė, jog parkuose, kapinėse seni sutrešę medžiai kelia pavojų, kiti jų labai gailėjo, rašė skundus. Iškirtus medžius paruošta per 300 kub. m malkų. Jos bus kūrenamos dešimtyje seniūnijos eksploatuojamų katilinių, jomis bus šildoma ir Pandėlio visuomeninė pirtis. „Valdžia pirmiausia turi rūpintis žmonėmis ir… pirtimis“, – senovės romėnų posakį prisiminė seniūnas R. Varanius. Anot jo, mokykloje pastebėjus utėlėtų vaikų, nutarta juos nemokamai maudyti pirtyje.
Seniūnijoje per metus atnaujinti 23 gatvių šviestuvai. Dabar, anot seniūno, šviečia 95 proc. šviestuvų. Pandėlys apšviečiamas 3 val., o mažesnės gyvenvietės – 2 val. per parą. Laiką nustato patys gyventojai.
Be skolų – pirmą kartą per 15 metų
Seniūnijos gyventojai susibūrę į dešimt bendruomenių, šioms skirta beveik 2900 eurų. Derlingas seniūnijos žemes dirbantiems ūkininkams pernai išmokėta 4,63 mln. eurų išmokų.
Pandėlio seniūnija iš rajono biudžeto gavo 185 tūkst. eurų. „Praėję metai buvo išskirtiniai: nuo 2000-ųjų vadovauju Pandėlio seniūnijai ir pirmą kartą metus baigėme be skolų, vadinasi, dirbome gerai“, – reziumavo seniūnas R. Varanius.
Šiemet seniūnijos planuose – biudžeto didėjimas iki 210 tūkst. eurų. „Išlaidauti negalėsime, nes padidėjus minimaliai algai, reikės daugiau lėšų atlyginimams“, – paaiškino seniūnas.
Dalia Zibolienė
