Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis net 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 m. Kitais duomenimis, mokyklose bus net iki 30 tūkst. mokinių mažiau nei pernai. Ar mokinių mažėja tik dėl demografinės situacijos?
Dešimtimis tūkstančių
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai linkę manyti, kad pirmokų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose labai priklauso nuo gimstamumo ir pateikia skaičius, jog Lietuvoje pirmokų 2006–2009 m. mažėjo apie 2 tūkst. kasmet.
2012 m. rugsėjo 1 d. į bendrojo ugdymo mokyklas turėtų ateiti apie 27 tūkst. pirmokų, arba beveik tiek pat, kiek ir 2011–2012 mokslo metais. Vis dėlto ŠMM neturi paaiškinimo, kodėl bendras mokinių skaičius sumažės dešimtimis tūkstančių.
Trys klausimai Erikui Gaigalui,
Rokiškio švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkui
– Manoma, jog dėl katastrofiško mokinių mažėjimo ir kaimo mokyklų išnykimo kalta ne tik šalies demografinė padėtis, bet ir Švietimo bei mokslo ministerija. Kokias klaidas, Jūsų nuomone, daro valdžia?
– Mokyklų stambinimas, jų struktūros pokyčiai ir lėmė tai, kad kai kuriuose vietovėse nebeliko mokyklų. Turėjo įtakos ir prastas finansavimas bei kūrimas tokių „žaidimo taisyklių“, kurios palankios didelėms mokykloms. Mokyklos, turinčios mažai mokinių, išlaikymas pasidaro labai brangus, krepšelio pradeda nebeužtekti, mokykla elementariai numiršta, nes nebeišgali samdyti pedagogų.
Žinoma, jei būtų pinigų, švietimo įstaigai niekas netrukdytų funkcionuoti ir teturint keletą vaikų. Tačiau lazda kaip visuomet – su dviem galais: valstybė neturi tiek lėšų, kad prie kiekvieno vaiko galėtų statyti po mokytoją.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
