Tęsiame viešnagę VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) ambulatorijose. Iš arčiau susipažinome su Obeliuose ir Pandėlyje besidarbuojančiais kolektyvais, o šįsyk svečiuojamės Juodupės ambulatorijoje. Čia vidaus ligų gydytojos Aldonos Kulbeckaitės draugėn buriamas devynių darbuotojų kolektyvas rūpinasi maždaug trijų tūkstančių rajono gyventojų sveikata.
Ambulatorija anksčiau ir dabar
Juodupės miestelyje (Taikos g. 3) įsikūrusioje nedidukėje, jaukioje ir gražiai sutvarkytoje ambulatorijoje yra prisiregistravę apie tris tūkstančius asmenų, iš jų daugiau nei šimtas – vaikai iki 18 metų.
„Dėl didžiulės emigracijos ir mažo gimstamumo kiekvienais metais mūsų pacientų kontingentas vis sensta, vis mąžta. Buvo laikai, kai patarti, pagelbėti ir skubėti pagalbon reikėjo septyniems tūkstančiams pacientų“, – prisiminė Juodupės ambulatorijos vedėja, vidaus ligų gydytoja Aldona Kulbeckaitė. Buvę pacientų srautai gydytojai kelia nostalgiją, užtat prisiminus ankstesnes darbo sąlygas – kiaurai vėjo pučiamas ambulatorijos patalpas, savaitinius budėjimus naktimis kaip greitosios medicininės pagalbos gydytoja, mažą medicininės technikos bazę ir kt., nejunta nieko panašaus. „Pas sergantįjį nakčia yra tekę skubėti ir rogėmis, ir arklio traukiamu vežimu… Šiandien žvalgantis po naujai suremontuotą, jaukią, visą būtiniausią medicininę įrangą ir automobilį turinčią ambulatoriją net sunku patikėti, kad viskas taip sparčiai keičiasi“, – neslėpė A. Kulbeckaitė.
Visos būtiniausios
medicininės paslaugos
Penkias dienas per savaitę (pirmadieniais-penktadieniais) nuo 7 iki 15 val. pacientams atviroje Juodupės ambulatorijoje prieinamos visos būtiniausios medicininės paslaugos: šeimos gydytojo apžiūra bei konsultacija, elektrokardiograma, įvairūs kraujo tyrimai (bendro cholesterolio kiekio, gliukozės, CRB koncentracijos kraujyje nustatymas ir kt.), šlapimo tyrimas, išmatų tyrimas užslėptam storosios žarnos kraujavimui nustatyti, vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų, krūties vėžio, priešinės liaukos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, atliekama regos patikra, daromos lašinės infuzijos, perrišamos ir tvarstomos žaizdos, pildomi dokumentai kompensacinei technikai gauti, specialiesiems poreikiams bei darbingumo lygiui nustatyti ir kt.
Darbas vyksta sklandžiau,
kai vieni kitus pažįsta
Užtikrinti sklandų ir savalaikį paslaugų teikimą Juodupės ambulatorijoje padeda ranka rankon dirbanti devynių žmonių komanda: ambulatorijos vedėjos, vidaus ligų gydytojos A. Kulbeckaitės ir bendruomenės slaugytojos Zitos Rušėnienės „duetas“, vidaus ligų gydytojos Ramunės Korsakienės ir bendrosios praktikos slaugytojos (BPS) Lidos Čepulienės komanda, vidaus ligų gydytoja Ramutė Mockaitytė, laborantė Liuba Čižauskienė, registratorė Jūra Stūronienė, švarą ir tvarką ambulatorijoje palaikanti valytoja Aušra Baronienė bei vienintelis kolektyvo vyras – vairuotojas Eugenijus Kastėnas. „Ir kolektyvas, ir administracija – geri. Gyvename lyg Dievo ausy: visada yra su kuo pasitarti, gali nesibaimindamas išsakyti savo nuomonę, paprašyti padėti“, – neslepia gydytoja R. Mockaitytė.
Pasak ambulatorijos darbuotojų, užmegzti betarpišką ryšį tarp gydytojų ir paciento pasitarnauja ir tai, jog visi kolektyvo nariai – vietos gyventojai, nuo seno žinomi ir pažįstami daugumos miestelėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų. „Būna, užsuki į krautuvę, apsipirkinėji, o priėjęs pacientas ima ir užklausia, ar jau žinomi neseniai atliktų tyrimų rezultatai. Kai žmogų pažįsti, be jokių pastangų viską įsimeni, tad net nebūdama darbe kartais galiu pasakyti, kas ir kaip“, – pastebi BPS L. Čepulienė.
Kasdienybė: senatvinės ligos
ir susisiekimo problemos
Vidaus ligų gydytoja A. Kulbeckaitė Juodupėje darbuojasi 42-us metus. „Per tiek laiko pažįstami tapo kone visi pacientai. Darbas su žmonėmis man patinka. Per daug atsakomybės? O parodykit man tokį darbą, kurį dirbant atsakomybės nėra?“, – sako gydytoja ir ima pasakoti apie dažniausias savo pacientų bėdas: aukštą kraujospūdį, širdies ligas, onkologinius ir kt. susirgimus. „Jaunimui išsivažinėjus po užsienius, mūsų apylinkė sparčiai suseno, todėl mūsų, gydytojų, kasdienybė dažniausiai sukasi apie įvairias senatvines ligas. Greta jų iškyla ir kita – susisiekimo problema. Jei anksčiau maršrutiniams autobusams reisuojant kas keliolika minučių, atvykimas į ambulatoriją niekam nesukeldavo nepatogumų, tai dabar, kaimuose likus gyventi vienišiems, nevairuojantiems senoliams, tai tapo nemenku išbandymu“, – pastebėjo gydytoja.
Ilgiau nei dešimtmetį gydytoja A. Kulbeckaitė pacientais rūpinasi kartu su bendruomenės slaugytoja Zita Rušėniene. Kai gydytoja bendrauja su pacientu, slaugytoja pildo reikalingą dokumentaciją ir atlieka kitus jai pavestus darbus. „Ne paslaptis, sesutėms pacientai kitą kartą pasako daugiau negu gydytojoms, tad be savitarpio supratimo čia neišsiversi“, – šypsodamasi pripažįsta gydytoja A. Kulbeckaitė ir prasitaria, jog su savo padėjėja ji tiesiog negalinti nesutarti, nes jas abi sieja ne tik darbas, bet ir tie patys pomėgiai: keliauti, grybauti, skaityti…
Didžiulis dėmesys – profilaktikai
Vidaus ligų gydytojos Ramunės Korsakienės ir BPS L. Čepulienės „duetas“ petys petin darbuojasi šeštus metus. „Pastaruoju metu pastebime keistą tendenciją: pacientai vis dažniau pageidauja įvairių tyrimų, tačiau sužinoję jiems nepalankius atsakymus gydytis nesuskumba. Įspūdis toks, jog išsitirti ateina tik dėl įdomumo, tuo tarpu gydytis dažniausiai susigriebia tik tada, kai patiria insultą, infarktą ir kt.“, – tvirtina medikės ir priduria, jog dėl tokio pacientų požiūrio vis daugiau dėmesio tenka skirti jų įtikinėjimams nieko nelaukus imti keisti gyvenimo būdą: kasdien tenka priminti būtinybę sąžiningai vartoti kraujotaką gerinančius vaistus, skatinti daugiau judėti, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ir kt. Tuo tarpu kalbai pasisukus apie ambulatorijoje vykdomas ligų prevencines programas, užsimena ir apie maloniai stebinantį reiškinį – vis daugiau vyriškių domisi galimybe dalyvauti prevencinėje priešinės liaukos vėžio programoje. „Atsiranda net tokių, kurie neišlaukia dvejų metų ir pasitikrinti užsuka po vienerių. Už jiems nepriklausantį kraujo tyrimą susimoka patys. Tikriausiai nesuklysiu pasakiusi, kad Juodupės vyrai aktyviau dalyvauja prevencinėse programose nei moterys. Šios mažiau rūpinasi krūties vėžio profilaktika“, – pastebėjo L. Čepulienė.
Gydytoja R. Korsakienė ir BPS L. Čepulienė į pagalbą sergančiajam skuba 37-erius metus. „Tapti gydytoja apsisprendžiau dėl labai keistos priežasties – taip tikėjausi atsikratyti iki tol mane kausčiusios baimės… gydytojams. Nors dantistų bijau iki šiol, tačiau pats mediko darbas man patinka. Žinoma, per darbo praktiką yra pasitaikę daugybė sunkių situacijų, tačiau kelionės, kryžiažodžiai, knygų skaitymas man yra tai, kas suteikia jėgų žvelgti į priekį“, – sako R. Korsakienė. Tuo tarpu jos bendrakeleivė L. Čepulienė tikina, jog savęs niekur kitur ir neįsivaizduotų. „Esu rami, nemokanti atsisakyti padėti, todėl einant gatve iš vietos „pijokėlio“ pasigirstantis: „Labas, daktaryte“ seniai nebestebina. Tokia jau esu: norisi visais pasirūpinti, visiems padėti“, – neslepia ji.
Ir pagydyti, ir pamokyti…
Iš Kazlų Rūdos kilusi vidaus ligų gydytoja R. Mockaitytė Juodupėje darbuojasi 37-erius metus. „Ilgą laiką teko dirbti gydytoja Juodupėje veikusiame „Nemuno“ fabrike. Sunkiomis sąlygomis jame dirbę žmonės – dabartiniai mano pacientai. Daugelis jų dėl triukšmingų darbo sąlygų fabrike šiandien yra varginami klausos problemų, serga profesine liga, širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, skundžiasi padidėjusiu jautrumu, aukštu kraujospūdžiu, antsvoriu“, – dažniausias į ambulatoriją užsukančiųjų bėdas vardina gydytoja ir neslepia, jog įgimtas jos noras visada siekti maksimumo – ne visiems patinka. „Gyvenime vadovaujuosi principu: niekada nieko nesinešiok užantyje, o geriau iš karto pasakyk tiesą į akis. Nors toks mano būdas ne visiems yra priimtinas, tačiau seni pacientai jau žino, kad mesti rūkyti, nevartoti alkoholio ar judriau bei sveikiau gyventi pamokysiu kiekvienąsyk, kai tik matysiu, kad to reikia“, – neslėpė R. Mockaitytė. Paklausta, ar visa tai jos neišsunkia, sako: „Ne“ ir tikina, kad knyga, poezijos kūrimas, pomėgis rašyti dienos epizodus bei domėjimasis keramika bei senais klasikinio stiliaus baldais padeda stabtelti, atsipalaiduoti ir vėl darbams atsiduoti visu šimtu procentų.
Kai užsukęs gali sulaukti
ne tik vaistų…
Juodupės ambulatorijos procedūriniame kabinete 23-ius metus besidarbuojanti Liuba Čižauskienė yra tas žmogus, į kurį miestelėnai ir apylinkės gyventojai kreipiasi tada, kai reikia suleisti vaistus, pastatyti intraveninę sistemą, išplauti ausies kamštį, sutvarstyti ar perrišti žaizdą, paimti kraujo, šlapimo ir kt. tyrimus arba tiesiog… išsikalbėti. „Jei pas gydytoją pacientas dažniausiai užtrunka 15-20 min., tai užsukęs susilašinti intraveninės sistemos į procedūrinį kabinetą – beveik valandą. Per šį laiką tenka ir išklausyti, ir patarti, ir paguosti“, – neslepia ji ir priduria, kad dirbdama tokį darbą nepaskubėsi. „Žinoma, pasitaiko visko: nepataikai į veną – grįžti namo ir galvoji, ką kitą kartą turi daryti kitaip. Tuo tarpu nerimauti dėl pašalinių dalykų šiandien darbe netenka: ambulatorijoje – visa būtiniausia įranga įvairiems tyrimams atlikti, vienkartinės kraujo ėmimo sistemos, tvarsčiai ir kita, apie ką anksčiau nė pasvajoti nedrįsdavai“, – sako ji.
Tuo tarpu prie procedūrinio kabineto savo eilės laukianti juodupėnė Danutė Marcijonienė sakė, jog pasakojant apie Juodupės ambulatorijos kolektyvą, būtina paminėti ir dar vieną dalyką: „Visos darbuotojos yra ne tik savo srities specialistės, bet kartu ir puikios pedagogės, psichologės. Juk ne paslaptis, kartais sunegalavusiam žmogui padėti užtenka tiesiog gero žodžio, patarimo, palaikymo, o ne vaistų… Būtent visa tai atrandu čia užsukusi kiekvieną sykį“, – sakė moteris.
Dėmesys ir rūpestis kiekvienu
Ambulatorijos registratore dirbanti Jūra Stūronienė – greitai 40-ies darbo metų stažą turėsianti bendrosios praktikos slaugytoja. „Ilgus metus darbavausi kaip medicinos seselė. Registratūroje darbuojuosi tik paskutinį dvidešimtmetį. Kur geriau? Tiesą sakant, ir ten, ir ten reikalinga begalinė kantrybė, atidumas, dėmesys“, – šypsosi ji ir pasakoja, jog sukaupta nemaža patirtis ir su daugeliu pacientų užsimezgęs gražus ryšys šiandien leidžia jai pradėti pildyti registracijos pas gydytoją taloną skambinančiajam dar nė nespėjus pasakyti savos pavardės, mat daugelį jų atpažįstanti paprasčiausiai iš balso…
Tuo tarpu vienintelis kolektyvo vyras – vairuotojas Eugenijus Kastėnas – sakosi esąs patenkintas, kad savo darbu gali prisidėti prie ambulatorijos darbuotojų gelbėjant į bėdą patekusius vietos gyventojus. „Dirbdamas tokioje įstaigoje negali likti tik stebėtojas: jei reikia – ir neštuvus paneši, ir sunkų pirmosios pagalbos lagaminą tempi. O kaip kitaip?“ – šypsosi jis.
Užs. 1998
