![](https://grokiskis.lt/wp-content/uploads/pandelys-onutees.jpg "\")
Besiruošdami šiemetiniams Šv. Onos atlaidams pandėliečiai plušėjo iš peties: gražino bažnyčią, tvarkė jos šventorių. „Neturėjome kitos išeities: negi švęsime miesto 420-ąjį gimtadienį tarp žvyro krūvų“, – sakė miesto bendruomenės žmonės.
Kvietė talką
Nuo neatmenamų laikų Šv. Onos atlaidai – tradicinė Pandėlio šventė. Miestelėnams ji – ilgai laukta proga bent trumpam atsikvėpti nuo kasdienių darbų. Po platų pasaulį pasklidusiems Pandėlio krašto žmonėms atlaidai – galimybė aplankyti gimtinę, susitikti su seniai nematytais giminaičiais ir draugais. Šiemet atlaidai ypatingi: pandėliečiai šventė 420-ąjį miesto ir 210-ąjį bažnyčios gimtadienį. Nedaug trūko, kad miestelėnai neturėtų kur jo švęsti: šventorius, kuriame šurmuliuodavo linksmas „kermošiaus“ prekybininkų miestelis, šią vasarą virto sukuista statybų aikštele… Jo pertvarka – Pandėlio centrinės dalies sutvarkymo projekto dalis. Deja, jo rangovai pritrūko darbo rankų, ir projektas įstrigo. Šventoriuje liko duobės, žvyro ir statybinių medžiagų krūvos. Ar iki Šv. Onos atlaidų rangovai teiksis jas sutvarkyti, pandėliečiai rajono tarybos nariai teiravosi savivaldybės specialistų. Pastarieji pranešė: tik rugpjūtį rangovai žada atnaujinti darbus Pandėlio bažnyčios šventoriuje.
Švęsti atlaidų ant žvyro kalnų ūkiškieji pandėliečiai neketino: praėjusį trečiadienį bendruomenė sušaukė talką. Pandėlio seniūnijos darbuotojai išvežė žvyrą, o miestelėnai kastuvais ir grėbliais lygino šventoriaus duobes. „Liūdna, kad talką turime kviesti tiems darbams, už kuriuos projekto rangovai gauna pinigus“, – sakė Pandėlio bendruomenės atstovė Jūratė Bagužienė.
Daugiau antradienio GR
Lina Dūdaitė
