Į „Gimtojo…“ redakciją pagalbos kreipėsi garbaus amžiaus rokiškėnė Stanislava Tervilytė. Ji pasakojo, kad kaimynai ją visaip skriaudžia, o policija ir teismai esą jos negina. Kaimynų šeima, taip pat garbaus amžiaus žmonės, aiškino, kad nebežino kaip gelbėtis nuo aršios kaimynės priekabių ir jos siundomų valdiškų tarnybų dėmesio.
Priekaištai it iš detektyvo
„Jei nebūčiau pažiūrėjusi į virdulį, dabar jau būčiau palaidota“, – savo istoriją tarsi detektyvą ėmė pasakoti rokiškėnė, Laukupės gatvės 11-ojo namo gyventoja S.Tervilytė. Toliau dar gražiau. „Kaimynai išdraskė filtrą ir į virdulį pripylė nuodų pelėms“, – teigė ji. Pasak septyniasdešimt aštuonerių metų moters, kaimynystėje gyvenantys žmonės – tikri kenkėjai ir kerštautojai: jie skriaudžia ją, niokoja jos daržą. „Gyvenu iš nedidelės pensijos. Daugiau nei pusę jos išleidžiu vaistams. Todėl daržas man labai reikalingas. Bet jie išdraskė gėles, ant kopūstų prikratė šliužų, ant daržovių pila kažkokį nuodą, nuo kurio viskas džiūna. Aš sodinu, laistau, raviu, o jie viską sunaikina“, – sąsiuvinio lape surašytą bendravimo su kaimynais istoriją drebančia ranka rodė S.Tervilytė. Ji mano, kad kaimynai taip elgiasi norėdami greičiau ja atsikratyti ir įgyti nuosavybės teisę į jos pusę namo. „Kreipiausi į policiją – nepadėjo. Kreipiausi į teismą – nepadėjo. Prašau, apgint mane“, – prašė S.Tervilytė.
Visas straipsnis ketvirtadienio „Gimtajame…“
Lina Dūdaitė
