Apie fotomenininkę Giedrę Rein sakoma: „Tai paslaptinga, meniškos sielos, švelni ir išskirtinio grožio moteris…“ Rokiškėnams ji pažįstama fotografijų parodomis „Pradžia“ ir „Baltos istorijos“.
– Moters portretai ir aktai – labai įdomūs Jūsų kūrybos projektai. Moterį lyginate su gamtos stichijomis: ji tyli kaip žemė, plastiška kaip vanduo, lengva kaip rūkas, jausminga kaip ugnis… Ar moteris apsinuogina irgi vardan meno?
– Dažna, į mane besikreipianti, sako daranti tai dėl savęs. Tačiau pastebiu, jog ji nori nustebinti savo mylimąjį: dovanoti jam portretų ar aktų albumą. Tačiau moteris, ruošianti tokią dovaną kitam, pirmiausia apdovanoja save: jos meniška nuotrauka – puikus atlygis už drąsą apsinuoginti prieš objektyvą, kūrybiškumą subtiliai atskleisti savo grožį – išorinį ir vidinį. Fotografijoje stengiuosi pagauti kūno linijų ir šviesos žaismą, moters pasaulio grožį, jėgą, lengvumą, grakštumą, žaismingumą, paslaptingumą ar net kovingumą.
Visas interviu šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia Zibolienė
