„Dirbti su gyvuliais labai įdomu. Kad jūs žinotumėte, kokios protingos yra karvės!“ – sako Gėnė Gražienė, Onuškyje (Juodupės sen.) su vyru Rimantu puoselėjanti pienininkystės ūkį. Tradicinėje rajono žemdirbių derliaus pabaigtuvių šventėje kooperatyvas „Eko tikslas“ apdovanojo ekologinį Gražių ūkį už didžiausią per metus pristatomo ekologiško pieno kiekį.
Jei netingėtumėme dirbti ir mažiau piktintumėmės…
Trečią dešimtmetį pienininkystės ūkį puoselėjantys Rimantas ir Gėnė Gražiai ūkininkauti pradėjo todėl, kad, kaip patys sako, anuomet „taip reikėjo“: šeimoje augo trys vaikai, norėjosi turėti pieno savo reikmėms. „Pradėjom nuo vienos melžiamos karvės. 1995-aisiais registruojant ūkį, tvarte jų mūkė 6–7, dar po dešimtmečio susizgribom, kad rankomis pamelžti turimas 14, darosi per sunku. Ėmus svarstyti, ką daryti toliau, galimybę augti pamėtėjo prasidėjęs pirmasis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis. Taigi, įsigijom melžimo aparatą, šaldytuvą ir ėmėm didinti bandą“, – pasakojo R. Gražys.
Gražių pienininkystės ūkio valdos driekiasi maždaug 230 ha, iš jų nuomojami plotai sudaro vos keliolika ha, likusieji – nuosava žemė. „Kai vieni pykosi su broliais ar seserimis dėl paveldėtos žemės lopinėlio, mano Rimantas su kaimynu Jonu Jočiu draugiškai išdirbo dirvonuojantį 13 ha lauką ir kartu apsėjo. Pirmasis šieno rinktuvas irgi buvo įsigytas susikooperavus su pora ūkininkų. Todėl girdint besiskundžiančius ir viskuo besipiktinančius žmones, lieka liūdna: jei daugiau žiūrėtumėme savo, o ne kaimyno reikalų, jei netingėtumėme dirbti ir mažiau piktintumėmės, suprastumėme, kad gerai gyventi galima ir Lietuvoje“, – neabejoja G. Gražienė.
Kas dvi paras – apie 2,5 t ekologiško pieno
Rekonstruotoje sovietinių laikų kiaulidėje ūkininkai Gražiai augina beveik 100 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio. „Turim visą reikalingą techniką, todėl su sūnų ir samdomų darbuotojų pagalba patys pasiruošiame pašarą: sėjame avižas, žirnius, kvietrugius, vikius, rugius, ritiniuojame šienainį ir šiek tiek šieno. Vien šienainio šiemet pasiruošėm 1 tūkst. 800 ritinių, šieno – 300. Kokie primilžiai? Lygiuotis su chemizuotais ūkiais negalim, bet kaip ūkininkaujantiems ekologiškai – neblogi: iš karvės per metus melžiam apie 5,5 t. Šiandien rytą į kooperatyvą „Eko tikslas“ vežėm per dvi paras „užgyventas“ 2 t 640 kg pieno“, – pasakojo R. Gražys. Anot jo, dėl prieš dešimtmetį priimto sprendimo sukti ekologinės pienininkystės link – niekada nesigailėjo. „Nors ekologiško pieno supirkimo kainos nuo įprasto skyrėsi vos centu ar keliais, tačiau nesinorėjo įvairiomis ligomis žmogui grasinančios chemijos. Rinktis ekologinį ūkininkavimą raginame ir augalininkystės ūkius turinčius sūnus, bet šie kol kas tokia idėja nesižavi“, – šypsojosi G. Gražienė.
Žaliavą įvertino vokiečiai
Nuo šių metų vasaros kooperatyvui „Eko tikslas“ „pramušus“ kelius, Gražių ūkyje primelžtas pienas keliauja į Vokietiją. „Nėra jokių terminuotų sutarčių ir garantijų, todėl kalbėti apie stabilumą – sudėtinga, bet, savaime suprantama, džiaugiamės, kad vokiečiai įvertino mūsų ūkio pieno kokybę. Važiavo, žiūrėjo, tikrino. Kokios pagrindinės jų keliamos sąlygos? Viena svarbiausių – karvės po fermą galėtų laisvai vaikščioti ir turėtų galimybę bet kokiu oru išeiti į lauką. Ypatingas dėmesys skiriamas švariam melžimui. Atsižvelgiant į vokiečių keliamus kokybės reikalavimus, Lietuvoje įprastai melžimo linijų dezinfekcijai naudojamas ploviklis su chloru turėjo būti pakeistas bechloriu. Šiek tiek teko žeminti pieno laikymo temperatūrą. Teisybę sakant, apsižiūrėti į ūkį atvažiuojančius užsieniečius domina viskas – pradedant įvairiais ūkio dokumentais ar investicijomis, baigiant laukais“, – pasakojo G. Gražienė.
Būtina tobulėti ir nesibaidyti naujovių
Kaip nenaudojant jokios chemijos ūkininkams sekasi kovoti su karves puolančiomis ligomis ir įvairiais negalavimais? „Šiuo klausimu mano vyras – nepamainomas. Ne veltui ilgus metus visame rajone jis garsėjo kaip vienas iš nedaugelio veterinarų, gebančių karvėms atlikti net cezario pjūvius“, – šypsojosi G. Gražienė. Tuo tarpu pats Rimantas sako, kad net ir išėjęs į pensiją niekada neleido sau aptingti, nuolat domėjosi naujovėmis, todėl niekas nenustebo, kai jų ūkyje sunegalavusios karvės buvo pradėtos gydyti specialiu lazeriu. „Beveik 10 tūkt. litų atsiėjusi lazerio „lazda“ labiausiai gelbėja, kai kyla problemų dėl tešmens, gimdos ar traumų. O rimtų ligų, kai visi pašarai ekologiški ir geros kokybės, pasitaiko labai retai“, – sakė ūkininkas.
Neapsieina be pagalbininkų
Skirtingai nei augalininkystės, pienininkystės ūkyje darbai nenutrūksta ištisus metus. „Gėnė labiau rūpinasi ūkio dokumentais ir į fermą užsuka tik savam malonumui, o aš – rytą vakarą. Turint tokį kiekį galvijų, be pagalbos neapsieisi: samdom tris šėrikus, dvi melžėjas ir du traktorininkus. Viena melžėja – iš Pasvalio, todėl turime butą, kad būtų kur apgyvendinti žmogų. Džiaugiamės, jog nuo pat ūkininkavimo pradžios pavykdavo surasti patikimų pagalbininkų, pvz., su buvusia ilgamete melžėja Palma Kurauskiene tvirti ryšiai ir draugystė nenutrūko šiai net išėjus į pensiją“, – pasakojo R. Gražys, o paklaustas, ar neseniai atšventus 69-ąjį gimtadienį, nesinori šiek tiek pailsėti, tik nusijuokė ir neslėpė negalintis sėdėti „dykom“ rankom: jei nesisuka kur nors fermoje ar prie technikos, bėga prie savo avilių…
Apie daugybę veiklos ir pagrindinį „variklį“ – vaikus
Nusėdėti ramiai vietoje nepavyksta ir ūkininko žmonai Gėnei: prieš keletą metų moteris aktyviai darbavosi kaip Onuškio kaimo bendruomenės pirmininkė, su bendramintėmis kaime buvo įkūrusi aktyvų jaunųjų ūkininkų būrelį, laiko atrado ir artimam kontaktui užmegzti su Obelių vaikų globos namų auklėtiniais. „Jeigu neturėtum vaikų, gal ir galėtum sau leisti nieko neveikti, bet kai jų turi – viską darai dėl savo atžalų. Kai kas nors mūsų paklausia, ko trūksta iki visiškos laimės, nemeluodama galiu atsakyti – nieko. Ūkis – tik širdžiai mielas užsiėmimas, mėgstama veikla, leidžianti suprasti, kad gyvenimas yra gražus, siūlantis daug galimybių. Tuo tarpu vaikai – viskas, juolab kad ir anūkų nemažas būrys užderėjo“, – savo laime dalinosi G. Gražienė. Paklausta, ar iš gausaus būrio jaunimo atsiras bent vienas, norintis tęsti trečią dešimtmetį puoselėjamo pienininkystės ūkio tradiciją, pašnekovė lingavo galva: „Teisybę sakant, lįsti į fermą sūnūs nenori, o dukra savo gyvenimą susikūrusi Vokietijoje. Nebent pavyktų įsigyti… robotą. Tačiau, kad tokį galėtum turėti, reikia naujos, pritaikytos fermos, o ją pasistatyti, reikia daug investicijų. Ar besiryšim tokias daryti – nežinau. Skirtingai nei kai kam atrodo, gyvenam gal net kukliau nei daugelis. Ilgus metus investavome tik į ūkį, todėl dabar vietoj kažkokių pasilepinimų norėtųsi tiesiog susitvarkyti buitį.“
Žaliava keliauja į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją
Pasak „Gimtojo…“ kalbinto kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovo Mindaugo Petkevičiaus, ekologiško pieno žaliavą kooperatyvui parduoda 8 mūsų rajono ekologiniai pienininkystės ūkiai. „Į Vokietiją „išvažiuoja“ 7-iuose išgaunama produkcija, vienas neatitiko vokiečių keliamų reikalavimų dėl somatinių ląstelių ir bakterijų, bet intensyviai dirba ta linkme ir tik laiko klausimas, kada prisijungs prie kitų“, – sakė pašnekovas. Anot jo, R. ir G. Gražių ūkis – didžiausias iš visų esančių kooperatyve.
Kooperatyvas „Eko tikslas“ ekologišką pieno žaliavą superka iš Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Utenos, Molėtų, Ukmergės ir Jonavos rajonų ūkių. Šių žaliava keliauja į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. „Jei ūkininkai nebijotų kooperuotis ir galėtų pasiūlyti didesnius pieno kiekius, būtų galima ieškoti ir daugiau jiems palankių pieno eksporto krypčių, bet nėra tiek žaliavos“, – neslėpė M. Petkevičius. Pasak jo, apie ekologinio ūkininkavimo pranašumą ir naudą kalbama daug, tačiau maždaug 15–20 proc. natūraliai ūkininkaujančių ūkių maišo sąvokas „natūralus“ ir „ekologinis“, nežino apie išduodamus ekologinio ūkio sertifikatus ir pan. „Žmonės baidosi griežtų reikalavimų, ilgo pereinamojo laikotarpio ir kt. Tam, kad neliktų jokių neaiškumų, siūlome nebijoti kreiptis tiesiai į mus, o ne blaškytis tarp nuogirdų“, – sakė M. Petkevičius.
Agnė Mackuvienė
