“Brr… trr… karrr… žžž… ššš… sss…” – tokie ir panašūs garsai pasitinka kiekvieną užsukusį į logopedės Gitanos Soltanienės darbo kabinetą, kur taisyklingai tarti žodžius mokosi lopšelio-darželio “Pumpurėlis” mažieji šnekučiai. Laiku nesuskubus padėti kalbos ar kalbėjimo sutrikimų turinčiam vaikui, ateityje gali iškilti didelių sunkumų ne tik bendraujant su bendraamžiais, bet ir mokantis rašyti bei skaityti…
Logopedės kabineto slenkstį per savaitę peržengia 27 darželinukai, antrątiek jų prakalbinti bando ir gretimame kabinete įsikūrusi jos kolegė. Taigi iš beveik 200 darželio auklėtinių net 53 turi vienokių ar kitokių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.
“Dažniausiai vaikai vienus garsus keičia kitais, pavyzdžiui, “r” į”l”, “š” į “s” ir kt. Vietoj žodžio “ropė” mažylis sakys “lopė”, vietoj “šarka” – “salka”, – dažniausią šių dienų kalbos problemą įvardijo G. Soltanienė.
Pasak jos, pasitaiko ir rimtesnių, sunkiau įveikiamų visos kalbos sistemos sutrikimų: tokiais atvejais “šlubuoja” ne tik gebėjimas tarti garsus, bet ir apskritai suprasti aplinkinius, skirti tam tikrus garsus, išreikšti savo norus žodžiais. Pradėjus dirbti su vaiku paaiškėja, kad jo šnekos galimybes riboja klausos, kartais – neurologiniai sutrikimai ir dėl to atsiradusi per didelė arba per maža artikuliacinio aparato įtampa.
“Taigi tenka būti ir psichologu, bandančiu prie vaiko prieiti tik jam priimtinu būdu, ir gydytoju, žinančiu tam tikro amžiaus žmogaus vystymosi ypatumus, ir mokytoju, galinčiu patarti, padėti”, – “Gimtajam…” sakė logopedė Gitana.
Daugiau – ketvirtadienio GR
Agnė Mackuvienė
