Vartant rokiškėnės Vidos Bičiūnaitės fotodarbų albumą laikas tarsi sustoja. Toli gražu ne kiekvienam pastebimos gamtos ar buities detalės, kasdienybės nepaliesti vaizdai, grožio, judesio ir laiko trapumas… Keisčiausia tai, kad ji, Vilniaus kolegijos studentė, dirba siuvėja „Lelijoje“ ir vis dar nedrįsta pelnytis duonos fotografija…
Pernai rugsėjį „Gimtojo Rokiškio“ fotografijų konkurse “Esam!” šio rašinio herojė jau buvo išrinkta laureate, nors savo, kaip viešos kūrėjos, karjerą ji dar tik pradeda.
„Prabėgęs laikas“
Trisdešimtmetė Vida svajoja būti fotografe ir šią specialybę neakivaizdžiai studijuoja ketvirtame Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos kurse.
Neseniai geriausius savo darbus – apie 60 nuotraukų – mergina ėmė ir sudėjo į albumą, pavadintą „Prabėgęs laikas“. Išsileido jį vienu egzemplioriumi už 200 Lt. Ji norėjo, kad fotografijos būtų vienoje vietoje, tarsi reprezentuotų ją, kaip kūrėją. Knygoje sugulė per pastaruosius dešimt metų Vidos užfiksuoti gražiausi vaizdai.
Arčiau gamtos
Rašinio herojė mokėsi Pandėlio gimnazijoje. Fotoaparatą kuprinėje ji nešiojosi nuo penktos klasės, pirmieji jos kūrybos taikiniai buvo bendraklasiai, vėliau šuniukai, kačiukai ir kiti gyvūnai. Tik dar vėliau kažkaip savaime ji ėmė fiksuoti gamtą.
Pirmos nuotraukos buvo daromos rusišku juostiniu fotoaparatu „FED“.
„Atsimenu, pasislėpus po antklode reikėdavo įdėti ir išimti juostelę, bijodavau, kad neapsišviestų tai, ką nufotografavau“, – šypsosi Vida.
Paklausta, kodėl gi ji, baigusi pagrindinę mokyklą, ne iš karto pradėjo studijuoti fotografiją, pašnekovė sakė, jog iš pradžių tai tebuvo jos pomėgis, nesijautė subrendusi šiai meno šakai, neturėjo aiškaus tikslo. Todėl ir mokėsi siuvėjos specialybės Konstantinavoje. Suaugusiųjų mokymo centras jai įteikė brandos atestatą. Vida dėkinga mokytojui Vytautui Daščiorui, padėjusiam apsispręsti…
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
