Pats viduvasaris, o Lietuvoj vėl kažkas negerai… Jeigu sinoptikai girdėtų, kaip juos burnoja poilsiautojai, rūškanais veidais zujantys po mūsų pajūrio kavines… Tiek sumokėta už poilsį, o saulę ir šilumą tenka gaudyti kaip vėją laukuose. Statistai pirštu beda, kad ir vėl esame neracionalūs – už tą pačią sumą reikėjo važiuoti, kur visą vasarą absoliuti giedra ir karštis. Kur? Į turistams nuglostytus Turkijos kurortus, teroristais gąsdinantį Tunisą, skolose paskendusią Graikiją? Ten, kur šimtams lietuvių didžiausias malonumas „all inclusive“ ir gultai su minkštučiais rankšluosčiais prie lagūną primenančių baseinų… O gal pasukti senuoju Panemunės keliu pro šalies istorinius objektus, ežeringąją Ignaliną, Molėtus, Zarasus, aplankyti akmenų muziejumi virtusį Mosėdį, iš griuvėsių prikeltą romantiškos istorijos Ilzenbergo dvarą, rajono dvarų maršrutu? Prie Zalvės ežero sutikti turistai iš Anglijos sakė pamanę keliaujantys po Šveicariją, nes tokio grožio nepažįstamoje Lietuvoje nesitikėjo…
Kiekvienas kvailys gali įžvelgti tai, kas yra negerai, bet kur kas verčiau pabandyti pamatyti tai, kas yra gerai. Dėl sausros derliumi skųstis ėmę žemdirbiai sako – gerai, kad palijo: atsigaus laukuose bręstantis javas, išdžiūvusios ganyklos, miškuose pasipils grybų. Tai, kad susitraukęs grūdas duos kiek mažesnį derlių, – pusė bėdos, nes rekordus mušantis derlius kerta per supirkimo kainas. Respublikos gatvės verslininkams gerai, nes klientų automobiliams leista sustoti ir stovėti kairėje gatvės pusėje. Gerai ir juodupietei verslininkei, kurios šakočiai pristato Lietuvą pasaulinėje parodoje Italijoje ir prie kurių pozavo šalies prezidentė. Puikesnės gaminio reklamos negali nė susapnuoti.
Bankams gerai – prigalvojo mokesčių, ir dar tokią jų painiavą, kad nebežinosi, kaip atsiplėšti nuo išvardintų prekybos taškų, suteiksiančių lengvatą išsigryninti pinigų, jeigu juose apsipirkinėsi. O grynųjų juk vis dar reikia, nes eini į turgų, mažesnę parduotuvę ar kirpyklą. Nieko stebėtino: dar Markas Tvenas yra pasakęs, jog bankininkas – tai žmogus, kuris tau paskolina savo lietsargį, kai šviečia saulė, bet nori jį atgauti, vos tik pradėjus lyti.
Gerai ir dykaduoniui, nes jam vis dar duoda greitųjų kreditų. Protingi ir apsukrūs žino, kad galima bankrutuoti, o „biednam“ kaip bažnyčios pelė ir taip niekas negresia, nes ką iš jo paimsi? Rokiškėnas, greitųjų kreditų auka, laukdamas kredito patvirtinimo, išdidžiai pareiškė, kad turėti skolų – reiškia šį tą turėti!
Gerai gyventojams 12-os miesto daugiabučių, renovuojamų pagal probleminiam mūsų rajonui suteiktą Europos Sąjungos paramą: renovacija į pabaigą, už atnaujintus būstų fasadus, stogus, šildymo sistemas reikės mokėti ašaras palyginti su tais, kurie tokios paramos tikėtis negali. Ką bepridursi – sėkmė tarsi loterijoje, kad gyveni Taikos gatvėje!
Gerai abiturientams, prieš savaitę į rankas paėmusiems brandos atestatus ir, jeigu pasiseks, patekusiems į pageidaujamų studijų pirmakursių sąrašus. Gerai ir jaunuoliams, įtrauktiems į šauktinių sąrašus, nes per prievartą atlikti prievolės tėvynei šiemet gal nebereikės – atsirado beveik užtektinai savanorių, jaučiančių tėvynei pareigą. Net iš Amerikos, Australijos, Kuveito… Gerai ir nuo mirties sprunkantiems užsieniečiams: dvasininkų bendruomenė jau priėmė kelias irakiečių šeimas, gelbėdama jas nuo smurto tėvynėje. Priimsime pabėgėlių kelis šimtus ir jiems, tikėtina, pas mus bus gerai, bent jau kol pakels sparnus į turtingesnę Europą.
Gerai politikos elitui – Seime startavo ilgos neoficialios vasaros atostogos. Sau palankius įstatymus susikūrę seimūnai sako saulėje ilgai pilvukų nekaitins, dirbs su rinkėjais. Žinia, darbymetį pradėti jau laikas, nes kitų metų rudenį – rinkimai. Prie tokio sotaus lovio su garantuota ketverių metų gerove tinginiaudamas gali ir nepakliūti. Taigi kandidatų paieškos bruzda, nervas kaista, o lapams ėmus stipriau gelsti sulauksime ir pirmųjų rajono partijų žinių, kurie jų numylėtiniai glostys ir klostys iškvėpintas eilutes, suknutes ir plonins liežuvį.
Gerai, kad turime eurą – nebereikia kvaršinti galvos, kaip pasikeisti pinigą keliaujant po didesnę dalį Europos valstybių. Bet kai už agurkų kilogramą pačiame vidurvasaryje paprašo tiek eurų, kiek pernai litų, nacionalinės valiutos tampa gaila…
Ir būtinai dar apie Graikiją, nes dabar šis terminas tapo labai madingas. Graikui 1 tūkst. eurų vidutinės pensijos – blogai, lietuviui būtų ne tas žodis, kaip gerai, tiesiog rojus…
P. S. Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. Jeigu vis dar nepastebėjote gyvenimo gėrio, belieka pasiguosti kažkieno pasakyta išmintimi, jog pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, o optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę.
Aldona Minkevičienė
