„Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą“ (Žakas Yvas Kusto). Esame tik mažytė gamtos dalis, bet išmokome sutramdyti saulės, vandens, vėjo jėgą ir palengvinti savo gyvenimą. Išmokę naudotis šiais turtais, privalome juos tausoti: neprievartauti mus supančios aplinkos, nes atsarginės Žemės neturime.
Už Žemės gyvastį
Vakar pasaulis minėjo Žemės dieną. Su ja ateina astronominis pavasaris ir lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės kampeliuose. Kovo 23 d. pasaulį apskries geros valios iniciatyva – Žemės valanda: milijonai žmonių valandai išjungs elektros šviesas ir mūsų planetai leis atsikvėpti. Visą šią savaitę šalyje, taip pat ir mūsų rajone, vyksta gamtai skirti renginiai: inkilų kėlimo akcijomis minima Paukščių diena, Vandens dienos proga atliekami vandens tyrimai, garbinama Žemyna. O „Gimtasis Rokiškis“ šiandien pradeda aplinkos tausojimo projektą „Rokiškio miškai sako „Ačiū“. Tai tąsa pernai vykdytų gamtos puoselėjimo ir aplinkos tausojimo darbų. Projektą remia rajono savivaldybė ir Rokiškio miškų urėdija.
Tad vėl kartu su tūkstančiais skaitytojų keliausime po rajono vietoves ieškodami žmogaus užterštų kampelių, mokysimės pažinti mišką ir jo naudą žmogui, ieškosime sprendimų, kaip pagarbos gamtai bacila užkrėsti aplinkos teršėjus. Kai kurie žmonės vis dar mano, jog nuo jų asmeninio rūpinimosi gamtosauga niekas nepasikeis. Pasikeis, ir dar kaip!
Apie tai, kas labiausiai skauda
O dabar apie tai, dėl ko širdį skauda rajono aplinkos sargams. Savivaldybės ekologas Darutis Krivas, net iš miegų pažadintas, nesuklystų: didžiausias rajono gamtos pūlinys tebėra Žemaitės gatvės bitumo bazė. Šis Aplinkos ministerijos pripažintas vienas pavojingiausių visos Lietuvos ekologinės taršos objektų jau seniai turėjo būti likviduotas. Dar 2007 m. projekto “Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas iš bankrutavusių įmonių ir sutvarkymas” lėšomis buvo pradėti vykdyti bitumo bazės taršos likvidavimo darbai, bet jie nebaigti, nes pristigta pinigų.
Norėdami kuo greičiau atsikratyti ekologine nelaime grasinančio objekto, rajono savivaldybė ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. spalyje Aplinkos ministerijai pateikė paraišką bitumo bazės darbams finansuoti. Prašyta 1,3 mln. Lt, bet ministerija pinigų neskyrė. D.Krivo duomenimis, šiuo metu minėtoje bazėje yra apie 250 t bitumo atliekų ir apie 300 kub. m naftos produktų. Šie teršalai ir lietaus bei sniego vanduo patenka į aplinką. Manoma, jog per kelerius metus į aplinką ištekėjo apie pora tūkstančių kubinių metrų užteršto vandens. Vien bitumo pašildymo katilinė, užteršta naftos produktais, užima 22 arų. Ekologas sako, jog šiam taršos objektui likviduoti reikia apie 2 mln. Lt. Savivaldybė neturi galimybių darbams skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programos specialiųjų lėšų, todėl bitumo bazėje tebetiksi ekologinės avarijos bomba.
Ekologinių „šašų“ daug
Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo sudaryti galimai užterštų objektų sąrašai. Tuomet mūsų rajone šių objektų nustatyta per 400. Tai – nebeveikiančios ir veikiančios fermos, mechaninės dirbtuvės, naftos bazės, trąšų ir pesticidų sandėliai, įmonių teritorijos, skerdyklos, metalo ir statybinio laužo supirktuvės, sąvartynai. Dalis į taršos sąrašą įtrauktų objektų vėliau buvo likviduoti.
Tačiau iki šiol rajonui niekaip nepavyksta atsikratyti buitinėmis atliekomis užterštų „taškų“. Šiuo metu vienas didžiausių tokių nelegalių sąvartynų – netoli Duokiškio gyvenvietės (Kamajų sen.) esantis buvęs gamybinis kompleksas. „Tą teritoriją buitinių atliekų sąvartynu pavertė ne ateiviai iš kosmoso, o apylinkių ūkininkai“, – dėstė D.Krivas. Anot jo, komplekse esančios atliekos byloja, jog nereikalingą „turtą“ čia sugabeno asmenys, vykdantys intensyvią žemdirbystės veiklą. Taigi ekologas viliasi, kad stambūs ūkininkai geranoriškai prisidės prie šio nelegalaus sąvartyno likvidavimo.
Didelis rajono gamtos skaudulys tebėra senos automobilių padangos. Jas iš gyventojų nemokamai priima K.Donelaičio gatvėje įsikūrusios atliekų surinkimo aikštelės darbuotojai. Tereikia jas nugabenti ir priduoti, tiesa, per metus ne daugiau aštuonių padangų. Deja, dalis žmonių tebesielgia barbariškai: padangas išmeta pakelėse ar miškuose.
Pasak D.Krivo, gamtos taršos „šašų“ aptiktume visame rajone. Pernai akcijos „Darom“ metu rajone surinkta ir išvežta 60,4 t atliekų. Šie gamtos švarinimo darbai savivaldybei kainavo 19 tūkst. 700 Lt. Tai – pinigai iš rajono Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kurios piniginėje aplinkosaugos reikalams skirta 300 tūkst. Lt. Jeigu būtume sąmoningi piliečiai ir gamtos neterštume, beveik 20 tūkst. Lt galėjo būti panaudoti kitiems aplinkos puoselėjimo darbams.
Skęstame tarp atliekų
Nors rajone gyventojų mažėja, tačiau atliekų kiekiai lieka stabilūs. „Matyt, daugiau perkame, dažniau keičiame senus daiktus naujais“, – svarstė D.Krivas. Jo duomenimis, per 2012 m. iš K.Donelaičio gatvėje esančios atliekų surinkimo aikštelės utilizuoti išvežta per 56 t naudotų padangų, 49,8 t senų baldų, 5 t elektros įrangos. Tiek atliekų sudėjus į vieną krūvą, susidarytų įspūdingo dydžio senienų kalnas.
O kiek nesuskaičiuotų atliekų guli ir akis bado miestelių, kaimų pakelėse bei miškuose? Ekologas įtaria, kad gamtos didžiausi teršėjai – verslininkai, iš užsienio gabenantys naudotų automobilių padangas ir dėvėtus drabužius bei apavą ir jais prekiaujantys. Nebereikalinga manta jie atsikrato užteršdami gamtą, tačiau išvengia papildomų išlaidų, kurias patirtų, jei šlamštą priduotų atliekų surinkimo aikštelėje.
Vienus sutvarkė, kiti – nesuskaičiuoti
„Ne viskas pas mus blogai. Turime ir kuo pasidžiaugti. Pernai baigti tamponuoti 34 vandens gręžiniai: 23 jų – valstybinėje žemėje, 11 – privačioje“, – dėstė D.Krivas. Tačiau ekologas nedrįso spėlioti, kiek rajone dar liko gręžinių, iki šiol nepripažintų bešeimininkiais ir nesutvarkytų. Jo manymu, tokių gamtos taršai jautrių objektų gali būti iki 40. Taigi per šiuos apleistus, atvirus gręžinius išlieka gruntinio vandens taršos pavojus.
Aldona MINKEVIČIENĖ
