Snieginga žiema – didžiausias nepagydoma liga sergančio žmogaus priešas. Sodų bendrijoje įsikūrusi šeima kliaujasi tik savo jėgomis ir pagalbos į seniūniją kreiptis nedrįsta. O ir ši ne kažin ką gali padėti: sodų keliai – ne seniūnijos rūpestis.
Rogėmis
„Valdžia rūpinasi vaikais, darbingo amžiaus žmonėmis. Suprantama, vieniems reikia pasiekti mokyklą, kitiems – darbą, todėl ir kelius stengiasi kuo greičiau nuvalyti. O neįgalieji niekam nereikalingi“, – piktinosi į redakciją paskambinusi Steponių kaimo (Rokiškio kaim. sen.) gyventoja Laima Butkienė, prižiūrinti sunkiai sergantį savo vyrą Vytautą.
Butkiai įsikūrę Steponių kolektyviniuose soduose. Nuo jų namo iki pagrindinio sodų kelio – apie 300 metrų. Nuo šio iki asfaltuoto kelio Degsniai-Rokiškis – 200 metrų.
Prieš šv. Kalėdas gausus sniegas šeimą atkirto nuo pasaulio. „Dažnai kviečiu greitąją pagalbą: mano vyras springsta maistu arba seilėmis. Gyvename kaip ant adatų: jei prasidėtų priepuolis, turėtume Vytautą vynioti į antklodes, kelti į roges ir tempti iki asfalto“, – svarstė moteris.
Per Kalėdas p. Laima keliuką nuo savo namo iki sodų kelio nuvalė savomis rankomis. Jai padėjo dukra Viktorija. O atstumą iki asfalto traktoriumi nuvalė sodininkai.
Pabėgo
Anksčiau kelią Butkiams nuvalydavo kaimynas Vincas Deksnys. Tačiau sėsti prie traktoriaus vairo jam nebeleidžia sveikata.
L.Butkienė sakė nedrįstanti kreiptis pagalbos į Rokiškio kaimiškąją seniūniją. Tiesa, pernai žiemą išdrįso. „Tąkart seniūnijos darbuotojas man piktai atrėžė, jog nėra pinigų visiems keliukams nuvalyti“, – sakė p. Butkienė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
