Emily Gunnis. „Mergaitės, kurias pamiršo“, „Tyto alba“, 2024 m.
Emily Gunnis – skaitytojų pamėgta tarptautinių bestselerių „Mergina iš laiško“, „Prarastas vaikas“ ir „Pribuvėjos paslaptis“ autorė. Jos naujas romanas „Mergaitės, kurias pamiršo“ – nepaprastai įtaigus pasakojimas apie stiprias, bet kartu labai pažeidžiamas moteris ir merginas: motinas, dukteris, seseris.
Kodėl ji nerūpėjo jums, kai dar buvo gyva? Kai dar galėjote ją rasti ir išgelbėti? Niekas nekreipė į mus dėmesio. Ji sakė jums, kad mumis čia nesirūpina, bet vis tiek suimdavote ją ir parveždavote atgal į Morgeitą.
1944-ieji, Blečlio Parkas. Patriotiškai nusiteikusi Olivija atvyksta dirbti depešų kurjere. Jaunatviško įkarščio kupina mergina nenumano, kokie išbandymai jos laukia. Žino viena: ji nori pamatyti pasaulį, o ne sėdėti namie kaip mama.
2015-ieji, Soltdinas. Nuošalioje vietovėje randami merginos palaikai. Policijos inspektorė Džo Hamilton įtaria, kad jie – septyniolikmetės Holės Mor, prieš trisdešimt metų dingusios Morgeito našlaičių namų globotinės. Ištisus dešimtmečius ši mįslė nedavė Džo ramybės. Kaip ir penkiolikmetės Džemos Smit mirtis. Dabar Džo tarnybos laikas baigiasi – ji turi tik penkias dienas išsiaiškinti tiesą. Tik kodėl visi įkalbinėja šią bylą palikti ramybėje? Kodėl viršininkas slapukauja, o aukos sesuo atsisako bendrauti su policija? Maža to, hospise gęsta Džo motinos gyvybė, tad Džo teks rinktis, kam skirti savo jėgas ir laiką.
Tai sukrečiantis pasakojimas apie dešimtmečius saugomas paslaptis ir negyjančias žaizdas, kurios alina sielą net ir po daugelio metų. Apie nenumaldomą laisvės troškimą ir kartu poreikį kam nors priklausyti, sulaukti palaikymo, būti mylimam. Apie meilę. Žudančią. Ir teikiančią jėgų.
Tikrai verta perskaityti šią jaudinančią, širdį veriančią ir šokiruojančią istoriją.
James Clavell. „Taipanas. Epinė istorija apie Honkongo įkūrimą“, „Aukso pieva“, 2024 m.
Vasaros skaitiniams taip pat rekomenduojame dviejų dalių romaną „Taipanas“. Ką tik iš leidyklos atkeliavo naujutėlaitė antroji šios serijos dalis. Knyga neabejotinai sužavės tuos, kam patinka istoriniai romanai.
Jameso Clavello romane „Taipanas“ atskleidžiama nuostabi meilės istorija, nukelianti į kitą laikmetį ir kitą pasaulį. Romantiški jausmai sukasi apie Dirką Struaną, drąsų ir charizmatišką britų prekybininką, ir kinę Mei Mei, kurios giminė kilminga ir turtinga. Jų santykiai yra daugiau nei tik romanas – tai dviejų kultūrų susitikimas!
Europos pirkliai ir nuotykių ieškotojai pradėjo skverbtis į paslaptingą Kiniją, trokšdami turtų ir naujų žemių. XIX amžiaus pradžioje škotas Dirkas Struanas pasiryžta paversti apleistą Honkongo salą neįveikiama britų galios tvirtove ir tampa aukščiausiuoju kinų vadovu – taipanu. Taipanu vadintis gali tik vienas! Sykiu jis yra piratas, opijaus kontrabandininkas ir puikus derybų bei manipuliacijų meistras. Brokas, antrasis turtingiausias salos žmogus, taip pat trokšta būti taipanu ir ketina perimti valdžią iš savo varžovo.
Užverda nuožmi kova, liejasi kraujas, mezgasi intrigos, liepsnoja jausmai, nutylėtos šeimų paslaptys išnyra į dienos šviesą. Tai istorija apie siekį tapti neabejotinais Oriento šeimininkais ir įtvirtinti savo dinastiją Tolimuosiuose Rytuose.
Ar pavyks rasti vaistų nuo maliarijos – Laimingojo slėnio karštinės? Ar išgys Struano mylimoji Mei Mei? Ar meilė svarbesnė už valdžią ir turtus?
Leiskitės į Rytus su romanu „Taipanas“, jis ne tik praturtins jūsų istorines žinias, bet ir suteiks nepamirštamą literatūrinę kelionę į XIX amžiaus Honkongą.
Charlene Carr. „Saugok mano mergytę“, „Alma littera“, 2024 m.
Ką darytumėte, jei jūsų pagimdytas vaikas biologiškai – ne jūsų, ir kita motina nori jį susigrąžinti? Autorė Charlene Carr kelia šį klausimą kvapą gniaužiančiame, dėmesį prikaustančiame romane „Saugok mano mergytę“.
Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?
Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą.
Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti.
Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.
„Saugok mano mergytę“ – tai emociškai sudėtingo romano triumfas. Dvi moterys. Vienas vaikas. Ir apmaudi klaida, sujaukusi gyvenimą…
VAIKAMS
Rebeka Una. „Paskutiniai vaikai“, „Nieko rimto“, 2024 m.
Pristatome pačią naujausią žinomos jaunimo rašytojos Lietuvoje Rebekos Unos knygą „Paskutiniai vaikai“. Tai poetiškas ir įkvepiantis pokyčiams pasakojimas apie draugystę, viltį, besaikio žmonių vartojimo nualintą Žemę, norą gyventi ir palikti ką nors gražaus po savęs.
Šioje plonoje knygoje rašytoja nukelia skaitytojus į ateitį, kuri nebus graži, nes pasaulis merdi, žmonių yra nedaug. Įvykus ne vienai gamtinei katastrofai ir siaučiant vis ilgesnėms sausroms, mūsų planeta tampa vis mažiau tinkama žmonėms. Europos žemynui atsidūrus po vandeniu, Nuolydžio kaimas Kilimandžaro papėdėje – viena iš nedaugelio vietų, kur tebegyvena vaikai, tėvai ir seneliai. Įdomu tai, kad jie mokosi patys užsiauginti maisto, skurdų racioną gardina prieskoniais. Čia mažieji gyventojai plastikinius žaislus seniai pakeitę kitais.
Vieną dieną kaimelyje gyvenantys vaikai išgirsta svarbią žinią – jie yra paskutinė žmonių karta mūsų planetoje! Po jų nebus kitų vaikų. Kaip gyventi toliau žinant tai? Ką darytum, jei sužinotum, jog netrukus visi žmonės išnyks? Kad tu ir tavo draugai – paskutiniai Žemėje? Būtent tokią naujieną mokykloje ir šeimose išgirsta knygos veikėjai Elsis, Kajus, Tadas, Mira, Liudvikas ir kiti Nuolydžio kaimo vaikai. Visi šią naujieną priima skirtingai, tačiau rankų nenuleidžia. Vienas meistrauja baisias kaliauses, antras ruošiasi pabėgti, trečias – apsimeta, kad jam svarbu tik rožės, kurias pravardžiuoja varlėmis. Visi stengiasi atrasti prasmę naujoje atkarpoje, kurią turės nugyventi. Gal joje bus kas nors gražaus?
Rebekos Unos papasakota istorija turi savą mintį ir gelmių klodus, kurie vieniems skaitytojams be galo patiks, o kitiems gali iššaukti nuobodulį. Knyga „Paskutiniai vaikai“ balansuoja tarp įdomumo ir neįdomumo. Čia mes neturime jokio veiksmo ir net istorijos arkos, kurias įprasta surasti kitose knygose. Dėl to skaitant knygą nežinia, kokia yra problema, kaip ji bus sprendžiama, bei galiausiai, kokia bus visko atomazga. Šioje knygoje skaitytojas stebi vangų bet savaip įdomų pasaulį, kaip žmonės mėgina išgyventi merdinčiame pasaulyje, o vaikai priima žinią, kad jie neturi ateities.
Knygą „Paskutiniai vaikai“ puošia lietuvių dailininkės Lenos Klyukinos iliustracijos.
Rekomenduojama skaitytojams nuo dešimties metų, tačiau poetiška kalba ir giliomis įžvalgomis patrauks ir suaugusiuosius.
Lietuvių rašytoja Rebeka Una yra parašiusi paaugliams knygas „Atjunk“, „Gyvažmogis“, „Šeštadienį, aštuntą valandą“, vaikams – „Pijus ir Nikolas“, „Barbora ir pelkių senelis“, „Šiukšlių Dievas“, „Aš pakeisiu pasaulį“ ir kt.
Helen Lipscombe. „Pavojus ant pirštų galiukų“, „Nieko rimto“, 2024 m.
Rašytoja Helen Lipscombe užaugo Velse ir nuo pat mažens mėgo rašyti. Vaikystėje, radusi laisvą minutę, vis kurdavo įvairias istorijas, kurios vėliau buvau išspausdintos knygose. „Pavojus ant pirštų galiukų“ – pirmoji nuotykių serijos knyga, skirta vidutinio mokyklinio amžiaus skaitytojams. Jau nuo pirmųjų knygos puslapių susipažinsi su baleto bateliais, pasakojimas perpintas slaptomis užduotimis ir pavojais šnipų mokykloje!
Pagrindinės knygos herojės Milės mama – garsi balerina. Mergaitė svajonė – kada nors šokti taip, kaip ji! Ateina diena, kai Milės laukia pats svarbiausias pasirodymas. Mergaitė tikisi, kad mama didžiuosis matydama savo dukrą šokant. Deja, pasirodymas nenusiseka. Bet čia dar menka bėda. Netikėtai Milės mama pradingsta iš žiūrovų salės. Praėjus pusei metų, jos vis dar niekur nėra. Kas nutiko? Ar dukra dar sutiks mamą?
Viskas pasikeičia, kai Milė gauna netikėtą pakvietimą mokytis Gulbių namų baleto mokykloje. Tokio gero pasiūlymo negalima atsisakyti! Tačiau Milė netrukus supranta, kad tai ne įprasta baleto mokykla. Čia slapta ugdomi ŠNIPAI! Milei sužiba viltis, galbūt nauji gebėjimai padės išsiaiškinti, kur pradingo mama ir kokia dingimo paslaptis?
Skaitant įtraukiančias istorijas, personažų pavyzdys įkvepia būti drąsiems, sąžiningiems, išradingiems. Moko siekti savų tikslų, nenuleisti rankų net jei iš pradžių ir nesiseka. Svarbiausia, kad savomis pastangomis įmanoma pasiekti labai daug!
Knygą apie balerinų ir šnipų mokyklą puošia lietuvių dailininkės Maivydos piešiniai.
Parengė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Fondų organizavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Vesta Kavaliauskienė ir Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Aušra Žukauskienė
