– Šiandienis pasaulis keičia įsisenėjusius vaidmenis, kai vaikais pirmiausia turi rūpintis moterys. Vis svarbesnio vaidmens imasi tėvai. Ką apie tai manote?
Eimantas: – Manau, kad tai lemia jaunesnės kartos besikeičiantis požiūris, emocinio vaiko intelekto svarbos suvokimas, juk už tai atsakingi abu tėvai, taip pat motinos ir tėvo, kaip lygiaverčių partnerių, pozicijos stiprėjimas.
Vaiko auginimo ir auklėjimo procese svarbu dalyvauti abiem tėvams. Tėvo vaidmuo čia neturėtų būti nuvertintas.
Tadas: – Lietuvoje, kaip ir daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių, iki XX a. vidurio šeimos modelis buvo patriarchalinis: tėvo-vyro pareiga – rūpintis šeimos gerove, mamos-žmonos – auginti vaikus. XX a. pabaiga ir XXI a. mūsų visuomenei suteikė naujų galimybių ir iššūkių. Prasiplėtė darbo rinka, joje, nuo verslo iki politikos ir valstybės valdymo, sėkmingai dalyvauja moterys. Taigi, sakyčiau, dabar turime lygias galimybes, o valstybė labiau rūpinasi šeimos gerove ir tai sukuria sąlygas abiem tėvams daugiau laiko skirti vaikų auginimui. Džiaugiuosi, kad galėjau ir šiandien galiu naudotis šiomis galimybėmis.
Gediminas: – Taip, pasaulis keičiasi, ir tai džiugina, tik norėtųsi, kad jis keistųsi greičiau. Dažnai šeimos, svarstydamos šį klausimą, pasiduoda stereotipams, esą kūdikiu pirmaisiais gyvenimo metais turi rūpintis mama. Jeigu galimybės leidžia, abu tėvai turėtų pasinaudoti galimybe išeiti vaiko auginimo atostogų. Manau, tokių vyrų būtų kur kas daugiau, bet dažnai pačios moterys nepasitiki jais ir nesuteikia jiems tokios galimybės, galbūt ir vyrai nepasitiki savo jėgomis.
Darius: – Manau, pamažu dingsta tas stereotipas, kai moteris augina vaikus, gamina valgyti ir tvarko namus, o vyras neša namo pinigus. Vyras ir moteris yra lygūs. Jie abu yra tėvai, tad abu ir turi rūpintis vaikais. Geriausia, kad vaiku abu tėvai rūpintųsi vienodai, nes tik vienas kuris neatstos abiejų.
– Neretai vyrai išeina tėvystės atostogų, vadinasi, vaikų gyvenime vis dažniau dalyvauja nuo pat kūdikystės. Ar tai svarbu? Ar pats ėmėtės ar ketinate imtis šio vaidmens?
Eimantas: – Žinoma, svarbu, nes ryšys tarp tėvo ir vaiko, mano supratimu, mezgasi nuo pirmųjų jo gimimo dienų. Beje, tas buvimas kartu, ypač pirmąjį mėnesį, pilnas iššūkių, ir ypač tiems, kurie, tėvais tapo pirmąkart. Todėl tai ir didelė pagalba bei parama antrajai pusei. Gimus vaikui, valstybė kiekvienam tėvui suteikia galimybę išeiti apmokamų mėnesio atostogų, šia galimybe pasinaudosiu.
Tadas: – Dukrai, šeimos pirmagimei, gimus, nedirbau, tad su žmona Laura kartu buvome nuo pirmųjų akimirkų: pirmojo dukrelės judesio, pirmojo šypsnio, pirmosios ašaros. Ir pirmojo žingsnio. Visų pirmųjų jos kartų… Gimus sūnui situacija buvo kitokia. Labai džiaugiuosi, kad galėjau pasinaudoti tėvystės atostogomis ir būti drauge su šeima, nes pirmieji mėnesiai su kūdikiu – ne tik didelis džiaugsmas, bet ir nauji rūpesčiai. Man, kaip ir kitiems tėčiams, tos akimirkos be galo brangios ir svarbios. Kažkada jau esu viešai sakęs, jog tik sukūręs šeimą ir gimus vaikams pajutau savo gyvenimo pilnatvę ir prasmę. Bendravimas šeimoje, rūpestis vaikais man labai malonus ir ši pareiga man ne našta, o didžiulė vertybė.
Gediminas: – Tai yra ne tik svarbu, bet ir būtina. Praėjus 8 mėnesiams nuo dukros gimimo, su žmona pasikeitėme vietomis, ji sugrįžo į darbą, o aš išėjau pusei metų vaiko auginimo atostogų. Tai padaryti rekomenduoju visiems esamiems ir būsimiems tėvams. Per tuos kelis mėnesius užgimsta dar didesnis ryšys tarp tėvo ir vaiko. Pamenu, pirmuosius 8 mėnesius po dukros gimimo naktimis labai ramiai miegodavau, nes žinodavau, kad žmona išgirs, atsibus, kai vaikas ko nors prašys. Kartais net keista būdavo, kai ryte žmona sakydavo, kad naktį kėlėsi 4 kartus (negirdėjau nėkart). Kai išėjau vaiko auginimo atostogų, viskas pasikeitė, tarytum įsijungė mano budėjimo rėžimas. Nuo tada, net miegodamas, ėmiau išgirsti dukros menkiausią krustelėjimą. Tai išliko iki šiol.
Darius: – Sūnaus priežiūros atostogų buvo išėjusi žmona, o aš tik pirmąjį mėnesį jam gimus. Taip, vaiko gyvenime esu nuo pat jo gimimo, tik 10 val. trumpiau per parą negu žmona. Manau, vos gimusiam kūdikiui svarbiausia, kad šalia būtų mama, kuri jį išnešiojo – taip jau gamtos sukurta. Nesakau, kad yra blogai, kai tėvai ima vaiko priežiūros atostogas, dažnai šį pasirinkimą nulemia ir finansiniai dalykai. Norėjau, kad sūnus būtų prie mamos, jaustų jos šilumą, girdėtų jos balsą ir gertų jam tokį svarbų mamos pieną. Žinoma, ne visada gali pasirinkti taip, kaip nori.
– Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte (susidursite) būdami tėvais? Kokie buvo ar kokių tikitės didžiausių džiaugsmų ar akimirkų?
Eimantas: – Sunku įsivaizduoti, nes tėvu tapsiu pirmą kartą. Galiu tik numanyti, kad laikotarpis bus pilnas iššūkių, kurių laukiu su nekantrumu.
Tadas: – Didžiausi džiaugsmai, žinoma, matyti, kaip tavo vaikas auga, stebėti jo pirmuosius kartus, pasaulio pažinimą ir tyrinėjimą. Tos akimirkos tokios nuostabios, kaip ir emocijos, kurias sukelia kiekvienas augančio vaiko pokytis, net ir jo išdaiga, be kurios nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Miego trūkumas – įprastas mažus vaikus auginantiems tėvams, kaip ir kiti gyvenimo „suvaržymai“, tai – viena šeimos gyvenimo dedamųjų. Visa tai, kas galėtų atrodyti kaip sunkumai, sakyčiau, yra gyvenimo druska, be kurios jis būtų prėskas. Sunkumai ateina ir praeina, o vaikų apkabinimai, šypsenos, juokas, klegesys ne tik namus, bet ir širdį pripildo tokio nuostabaus jausmo, kuriam įvardyti net nerandu tinkamo žodžio.
Gediminas: – Nuo pat pirmos dukters gimimo dienos mėgaujuosi būdamas tėvu. Natūralu, kad auganti asmenybė susiduria su tam tikrai sunkumais, nors sunkumais to nepavadinsi , greičiau tai pavieniai iššūkiai, kurie reikalauja tam tikrų gyvenimo pokyčių. Tai labai smagus procesas. Kartu su vaiku tam tikra prasme auga ir tėvai. Vaikai mus priverčia mokytis kantrybės, nuoširdumo, švelnumo ir daug kitų gražių dalykų, kuriuos kartais pamirštame.
Darius: – Sunkiausia, kai negali kokybiškai išsimiegoti ir į darbą eini zombio būklės. Džiaugsmas?.. Vaikas ir yra vienas didelis džiaugsmas, nes tu džiaugiesi kiekviena akimirka, praleidžiama kartu, tas mažas žmogeliukas stebina ir džiugina naujais žodžiais, judesiais, klausimais ir vis gudresniais atsakymais.
– Šį sekmadienį – Tėvo diena. Ar nemanote, kad ji švenčiama kur kas kukliau nei Motinos diena? Kodėl taip yra?
Eimantas: – Taip, palyginti su Motinos, Tėvo diena minima kukliau ir jai skiriama mažiau dėmesio. Mano manymu, tai gali būti susiję su tuo, kad ji ir istoriškai pradėta minėti vėliau. Bet tai po truputį, manau, keičiasi.
Man dar neteko švęsti Tėvo dienos, todėl sunku palyginti. Pats ankstyvoje vaikystėje netekęs tėvo, tos dienos vėliau neminėdavau.
Tadas: – Manau, nėra prasmės lyginti ar sverti, kaip, kiek ir ar labiau švenčia (mini) Motinos ar Tėvo dieną.
Svarbiausia, kad kiekvienas turėtume ką apkabinti, pasveikinti, pagerbti. Nemėgstu viešo jausmų demonstravimo, ypač kai tai susiję su šeima ir artimiausių žmonių jausmais. Nuoširdumas ir šiluma žmogui, mano galva, neišmatuojama nei piniginės storiu, nei dovanos dydžiu. Visa, kas man šeimoje brangiausia, gyvena mūsų širdyse.
Gediminas: – Ne paslaptis, kad kovo 8-ąją gėlių parduotuves užgula vyrai ieškodami dovanos moterims. Gegužės 28-ąją minėta Nacionalinė vyrų diena. Andriau, ar tu gavai tą dieną tulpių?.. Savo šeimoje neišskiriame Motinos ar Tėvo dienos. Motinos dieną aplankau savo mamą, jeigu tokios galimybės neturiu, paskambinu jai, padainuoju kokią nors dainą ar padeklamuoju eilėraštį, tai ją pralinksmina. Šį sekmadienį važiuosiu aplankyti tėčio, padėsiu gėlių, uždegsiu žvakutę ant jo kapo ir mintimis pabūsiu su juo.
Darius: – Abiejų dienų nelaikau didele švente, manau, kad abi švenčiamos panašiai. Svarbiausia, kad tą dieną tėvai nebūtų užmiršti ir būtų pasveikinti. Kol esi jaunas ir vaikai gyvena kartu, kiekvieną dieną yra šventė. Kai vaikai palieka namus, vienus tėvus – šventė būna tuomet, kai sulauki jų atvykstančių. Stengiuosi aplankyti savo tėtį, paspaudžiu jam ranką, simbolinę dovanėlę dar įteikiu.
– Jei reikėtų duoti patarimą jauniems, būsimiems tėvams, koks jis būtų? (Juoko ar rimta forma, jokio skirtumo.)
Eimantas: – Kadangi patarimų dalinti nemėgstu, galiu tik palinkėti ramių naktų.
Tadas: – Palinkėsiu meilės vaikams ir kantrybės sau.
Gediminas: – Nuo pat pirmosios dienos priimti kūdikį kaip asmenybę ir suprasti, kad pamatus jo asmenybei padeda du svarbiausi gyvenimo žmonės – tėvai.
Darius: – Kuo daugiau laiko praleisti su savo atžalomis, niekas kitas nebus toks dėkingas kaip vaikas už jam skiriamą laiką. O jeigu neturite laiko vaikui, nesistebėkite, kad jis pamiršo Tėvo dieną: kokias vertybes vaikui demonstruosite, tokias jis ir įgis.
Projektą iš dalies remia:
