– Kokių emocijų suteikia naminiai gyvūnai?
– Turintieji augintinų yra sveikesni, laimingesni ir sėkmingesni žmonės. Gyvūnai padeda nugalėti vienišumo jausmą, depresiją. Vaikai, prižiūrėdami augintinius, turi galimybę ugdyti atsakomybę, empatiją, atjautą ir kitas labai svarbias kompetencijas.
– Neretai vaikai prieš šventes prašo dovanų augintinio. Ar po to nepadaugėja beglobių?
– Kasmet prieš Kalėdas padaugėja žmonių, ieškančių keturkojo draugo. Dažniausiai tai būna seniai apgalvotas ir pamatuotas žingsnis. Daugelis besikreipiančiųjų supranta, kad priimti gyvūną į savo šeimą – tai įsipareigoti visam jo gyvenimui. Gerai prižiūrimos, namuose laikomos katės gyvena 15–20 metų, šunys – kiek trumpiau.
Mūsų rajone po švenčių išmesti gyvūnai nėra labai dažnas reiškinys. Galbūt tai rodo augantį žmonių sąmoningumą ir atsakomybę.
– Į ką reikia atkreipti dėmesį prieš nusprendžiant įsigyti augintinį?
– Renkantis augintinį labai svarbu įvertinti daugelį aspektų. Tai ir amžius, sveikata, būdas, finansinės galimybės. Svarbu prisiminti, kad gyvūnas – ne žaislas. Jam reikalingos ne tik tinkamos gyvenimo sąlygos, kokybiškas maistas, pašaras, kraikas, bet ir gydymas susirgus – kelionės pas veterinarą, vaistai.
Jei norite šuns, verta pagalvoti, ar galėsite skirti laiko pasivaikščiojimams, ar bent jau turite kiemą, kur šunelis bus paleidžiamas palakstyti.
– Ar norintieji augintinio kreipiasi į jus?
– Dažnai susiduriu su vyresnio amžiaus žmonėmis, ieškančiais mažiuko gyvūno. Tokiu atveju primenu, kiek gyvūnas gyvena ir ar bus kam juo pasirūpinti šeimininko ligos ar netekties atveju. Kitas labai svarbus dalykas – prisiminti, kad mažyliai mokosi gyventi žaisdami ir keldami chaosą, kas vyresnio amžiaus žmonėms nelabai priimtina. Idealu, kai vyresni žmonės priglaudžia šeimininko netekusį, vyresnį gyvūną.
Gerai, jei šeimininkas pergyvena augintinį, antraip gyvūnai dažnai tampa kliuviniu paveldėtojams.
– Kokių baisiausių istorijų esate girdėjusi?
– Nors už gyvūno išmetimą į gatvę gresia teisinė atsakomybė, pasitaiko, kad vaikai taip atsikrato senos mamos mylimo draugo ar dar blogiau – išmeta į mišką ar sodus arba tiesiog nužudo… Arba socialinė darbuotoja, veždama senolį į slaugos įstaigą, atidaro duris ir gyvūną tiesiog išmeta lauk… Tai yra didžiausia problema.
Taip elgdamiesi (ne)žmonės pasmerkia savimi pasirūpinti nepajėgias gyvas būtybes badui, vargui ir lėtai, kankinančiai mirčiai. Likę gyvi, ypač jei nesterilizuoti, gyvūnai dauginasi. Taip atsiranda benamių populiacijos soduose, prie fermų ar kaimo sodybų.
– Tokiu atveju išspręsti problemas norintys žmonės kreipiasi į jus?
– Vasarą šiuos nelaimėlius maitina gailestingi žmonės, o atėjus šaltajam sezonui, praktiškai kasdien sulaukiame pagalbos prašymų. Mažylius, jei tik įmanoma, bandome padovanoti. Jaukios naminukės mamos irgi dažnai randa namus. Juk gyvūnų patiriamoms kančioms jautrių žmonių yra kur kas daugiau nei tų, kurie skriaudžia.
Pažįstu daugybę kilnių vyrų ir moterų, dėl kurių gerumo šimtai gyvūnų gauna pagalbą maistu, vaistais ar pastoge. Šie žmonės dažnai dalinasi su vargstančiais savo kukliu atlyginimu ar pensija. Jiems – didžiausia pagarba.
Visų miaukiančiųjų ir lojančiųjų vardu dėkoju paliekantiems aukų ir gėrybių: E. Užupio vet. klinikoje, vet. vaistinėje „Santovita“, Krivicko zooprekių parduotuvėje, Tautodailės galerijoje bei didžiojoje „Norfoje“ pastatytame vežimėlyje.
– Ko palinkėtumėte artėjančių švenčių proga?
– Artėja Kalėdos – metas, kai norisi padaryti kai ką gero ir prasmigo. Kviečiu tai padaryti paremiant silpniausius. Galite palikti auką mano išvardytose vietose ar ją pervesti į Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos, kurios dėka darome tai, ką darome, sąskaitą LT417044060002546192. Svarbu ne tiek, kiek aukojate, bet kiek širdies į tai įdedate.
– Galbūt prieš šventes svarstantys apie augintinio įsigijimą galėtų pabandyti pagloboti?
– Kviečiu tapti laikinais globėjais. Šiuo metu globėjų laukia beveik 50 katinėlių. Pabūti globėju ir išbandyti save naudinga tiems, kurie galvoja įsigyti augintinį visam laikui – ypač vaikams, prašantiems kačiuko ar šuniuko, bet nelabai suvokiantiems rutinos keliamų rūpesčių. Tai padaryti galite paskambinę tel. 8 698 86 699. Šiuo tel. galima paskambinti ir prireikus konsultacijos, susijusios su rastais ar globojamais gyvūnais.
Vis populiaresnės – rankų darbo dovanos
Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centras kalėdiniu laikotarpiu kviečia rajono gyventojus savo rankomis pasigaminti tai, be ko neįsivaizduojame švenčių – nuo kalėdinių vainikų, žvakidžių iki šokoladu tapytų portretų.
Gruodžio 11-ąją „Levandų sodybos“ savininkė Aušra Kiselė pamokys, kaip gaminti iš levandų. Tokios praktiškos ir sveikos dovanos tampa vis populiaresnės.
„Kalėdinės dirbtuvės vyks tik kartą – gruodžio 11 d. Salų dvare. Gaminsime tiek su Kalėdomis susijusias dekoracijas, tiek namams naudingas kvapnias smulkmenėles, kurias bus galima naudoti įvairiai: prie lovos, spintoje, automobilyje ar net prisikabinus prie rankinės. Dirbsime su džiovintomis levandomis ir jų žiedais, tai šiek tiek riboja galimybes ir įvairovę dalykų, kuriuos galima sukurti. Vasarą, levandų žydėjimo metu, galimybės didesnės – galima rišti įvairius vainikus. Šiuo metu lengvai to nepadaryčiau, nebent tai būtų tik smulkios detalės tarp kitų augalų.
įvairių gaminių, o gražus ir kvapnus
vainikas – vienas iš jų.
Dovanų sezoną ir jų kūrimą pradėjome lapkričio pirmomis dienomis. Turėjome išankstinių užsakymų, įmonei ruošėme kvepiančių maišelių užsakymą. Labai smagu, kad galime prisidėti įgyvendinant tokias idėjas.
Kadangi gruodis įsibėgėja, darbuojamės toliau: kuriame smulkmenėles, tokias kaip įvairių dydžių ir formų levandų žiedų kvapniuosius maišelius, dar vasarą supintų kvapniųjų levandų lazdeles, džiovintas puokšteles, kurios galėtų būti kaip kvepiantis priedas prie pagrindinių dovanų ar tiesiog mažas kalėdinis gestas kolegai, kaimynei, mokytojai ar pažįstamam žmogui“, – pasakojo A. Kiselė.
Projektą iš dalies remia:
