– Ar dažnai perkate prekes internetu? Galbūt tai Jūsų pagrindinis apsipirkinėjimo būdas?
Domantas: – Dažniausiai užsisakinėju prekes, kurių nėra Rokiškio parduotuvėse, arba tas, kurių didelio pasirinkimo nėra mūsų mieste. Įprastai tai elektronikos prekės. Kartais tenka užsakyti įvairias dovanas, nes tai padaryti internetu yra kur kas greičiau ir patogiau, nei vaikščioti po parduotuves. Visgi internetinės parduotuvės nėra pagrindinis mano apsipirkimo būdas, jomis naudojuosi retai.
Linas: – Kol kas toks apsipirkinėjimo būdas nėra pagrindinis, bet karantino metu vis dažnesnis. Prekes perku tiek Lietuvos internetinėse parduotuvėse, tiek užsienio. Dažniausia įsigyju buitinę techniką, elektroniką, kiek rečiau – rūbus ar avalynę, juos vis dar norisi pasimatuoti.
Kęstutis: – 80 proc. mano pirkinių būna būtent internetu. Dažniausiai Lietuvoje, retais atvejais „Amazon“ ar specializuotose Lenkijos, Latvijos parduotuvėse. Parsisiunčiu ne pirmo būtinumo prekes, susijusias su darbu, hobiu, buitimi. Tokių dalykų kaip maistas arba batai, kelnes, ką noriu pasimatuoti, neperku internetu.
Evelina: – Dažnai perku internetu, tai labai patogus ir greitas būdas. Tačiau jis nėra pagrindinis apsipirkinėjimo būdas, nes mėgstu gyvai apžiūrėti, pačiupinėti prekę.
Dažniau apsipirkdavau užsienio portaluose, bet, atsiradus papildomiems siuntų mokesčiams ir pailgėjus pristatymo terminams, to atsisakau. Šiuo metu perku prekes tik iš Lietuvos portalų. Dažniausiai internetu įsigyju kosmetikos, nes tuomet labiau įsigilinu į prekės aprašymą, sudėtį ir išsirenku sau tinkamiausią produktą neišėjusi iš namų.
– Ar teko pasinaudoti skelbimų portalais, „Facebooko“ platforma ir įsigyti prekių iš privačių asmenų? Ar nebuvote apgauti?
Domantas: – Facebooko“ socialinio tinklo skelbimais nesu pasinaudojęs. Mano nuomonė paprasta – naujas daiktas yra naujas, o naudotas yra naudotas. Pirkdamas iš „Facebooko“ ar kitų skelbimų portalų nesi užtikrintas, kad prekė bus kokybiška. Skelbimuose galima rasti ir nenaudotų daiktų, bet labai abejoju, kad pardavėjas norės grąžinti pinigus, jei prekė bus brokuota. Kita priežastis, kodėl neperku „Facebooke“, – apgavystės. Esu matęs ne vieną žinutę, kaip kažkas kažką apgavo, neatsiuntė prekės ar atsiuntė visai kitą. Greičiau ir saugiau yra pirkti iš patikimų internetinių parduotuvių, kur niekada nebūsi apgautas ar nebus grąžinti pinigai, jei to prireiks.
Linas: – Yra tekę pirkti skelbimų portaluose, bet šio apsipirkimo būdo šiek tiek vengiu dėl galimybės būti apgautam ar įsigyti nekokybišką prekę. Apgautas nebuvau, pirkdamas iš žmonių stengiuosi, kad koks draugas patikrintų ir pažiūrėtų, kokia tai prekė, nesinori įsigyti katę maiše.
Kęstutis: – Teko kelis kartus pasinaudoti socialinių tinklų skelbimais. Apgautas kol kas nebuvau, tikiuosi, ir nebūsiu. Ieškau prekės arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėčiau nuvažiuoti apžiūrėti, jei prekė didmiestyje, padeda draugai.
Kartą buvo atvirkštinė situacija: žmogus iš manęs pirko siaurapjūklį (buvo ankstyvas rytas), pažadėjau išsiųsti po pietų, nepraėjus nei 10 min. ėmė rašinėti, kad grąžinčiau pinigus, kad esu aferistas ir t. t. Skubomis išsiunčiau prekę, bet vis tiek sulaukiau dar ne vienos žinutės, kad esu apgavikas… Turbūt perkantiems kartais irgi vertėtų pagalvoti, kad pardavėjas nestovi šalia paštomato.
Evelina: – „Facebooko“ platformoje esu pirkusi ne kartą. Iš pradžių įsitikinu, ar tai patikimi puslapiai. T. y. skaitau atsiliepimus, rekomendacijas. Jokių apgavysčių nebuvau patyrusi, iš pažįstamu irgi nesu girdėjusi, kad kažkam tas nutiko.
Naujienų portaluose tenka aptikti pranešimų apie nesąžiningus žmones, kurie apgauna kitus. Jie neišsiunčia prekių, o gavę pinigus tiesiog „dingsta“, neatsako į žinutes ir skambučius. Taigi, manau, tikrai verta tikrinti, ar žmogus patikimas.
– Neretai pardavėjas prašo iš pradžių pervesti pinigus, o tik po to žada daiktą išsiųsti. Gal žinote būdų, kaip patikrini, ar pardavėjas patikimas? Apskritai, ar tai yra „teisingiausias“ pirkimo–pardavimo būdas?
Domantas: – Manau, pinigus pervesti į priekį yra normalu. Juk nuėjus į „Maximą“ ar kokią kitą parduotuvę niekas neleidžia prekių susinešti į automobilį ir tik grįžus už jas sumokėti. Nesu pirkęs iš privačių asmenų, todėl būdo, kaip patikrinti jų patikimumą, nežinau. Pats esu pardavęs kelis daiktus internetu, tačiau neturėjau nė menkiausios minties bandyti apgauti. Susidomėjusieji tiesiog paklausdavo, ar nebus „bajerių“ perkant. Mano atsakymas jiems paprastas – ne iš apgavysčių gyvenu, kad taip elgčiausi. Pirkėjai yra prašę naudoti išperkamąjį paštą, tai galbūt yra saugiausias būdas.
Linas: – Jei žmogus norės apgauti, ras būdą, kurio bus neįmanoma patikrinti. Vienintelis dalykas, kuris kelia įtarimų ir atbaido nuo prekės įsigijimo, yra neadekvačiai žema. Pirkdamas daiktą daugmaž įsivaizduoji jo vertę. Sunku pasakyti, ar tai „teisingiausias“ pirkimo–pardavimo būdas, nes pardavėjas, pirma išsiųsdamas prekę ir tik po to laukdamas pinigų, lygiai taip pat rizikuoja būti apgautas. Galbūt bankai galėtų įvesti kažkokius saugiklius, kurie be patvirtinimo nepervestų pinigų.
Kęstutis: – Jei nepasitiki – siūlai prekę siųsti išperkamuoju paštu, saugesnio būdo neįsivaizduoju. Juk prekes gali išsinešti iš parduotuves tik už jas sumokėjęs, o ne suvartojęs namie. Dabartinė siuntų sistema yra gera ir greita, bent jau kol kas nematau bėdų.
Evelina: – Vieninteliai kriterijai – pardavėjo reputacija, klientų atsiliepimai. Prieš pirkdama domiuosi tuo žmogumi. Pervesti pinigus į priekį ir tik tada laukti prekės yra rizikinga, saugiausias būdas yra išperkamieji siuntimai paštu.
– Galbūt internetu esate gavę daiktą su defektais? Ar esate susidūrę su grąžinimo procedūra?
Domantas: – Taip, yra tekę. Pirkau kompiuterio klaviatūrą ir ji tiesiog neveikė. Susisiekiau su pardavėju ir išsiunčiau atgal. Po kelių dienų gavau atsakymą, kad klaviatūra veikia, bet ją atgavęs įsitikinau, kad tai netiesa. Paskambinęs pasakiau, kad klaviatūra vis tiek neveikia, ir vėl ją išsiunčiau pardavėjui. Po kelių dienų gavau naują veikiančią klaviatūrą ir atsiprašymą dėl klaidos. Dar kartą tokioje situacijoje buvau atsidūręs, kai įsigijau kompiuterio operatyviosios atminties modulį. Tąkart procesas buvo kur kas sklandesnis. Prekę išsiunčiau atgal ir per kelias darbo dienas atgavau sumokėtus pinigus. Taigi geriau naudotis patikimų parduotuvių paslaugomis, nei pirkti iš privačių asmenų ir rizikuoti savo pinigais.
Linas: – Yra tekę siųsti nusipirktą mobilųjį telefoną į užsienį, nes jis buvo brokuotas. Šiek tiek užtrukau, kol pardavėjui įrodžiau, kad jis tikrai turi defektų, bet kai tai pavyko, atvažiavo kurjeris, paėmė telefoną ir po kelių savaičių gavau naują.
Kęstutis: – Vienintelis dalykas, kas neatitiko kokybės, – tai iš visų pamėgto „Aliexpress“ pirkti niekučiai. Daiktas nuotraukoje atrodo metalinis, bet realybėje – pigaus plastiko. Kartais aprašymai nepadeda, bet nematau bėdos, žinau, kad tai loterija.
Evelina: – Teko grąžinti drabužius, kurie neatitiko mano poreikių, nepatiko medžiaga. Tai buvo labai paprasta, patogu ir nemokamas, tiesiog reikėjo išsiųsti paštomatu. Ilgiau užtruko pinigų atgavimas, juos grąžino po 1 mėn.
– Kokius prekių pristatymo būdus dažniausiai renkatės?
Domantas: – Nedideles prekes renkuosi pristatyti į paštomatą, nes tai yra pigiau, o didesnes – į namus, nes gyvenu toli nuo Rokiškio ir taip man yra patogiau.
Linas: – Pristatymo būdas dažnai priklauso nuo prekės. Jei daiktas nedidelis, tinka paštomatas, nes gali pasiimti patogiu laiku. Didesnę prekė geriau, kad kurjeris pristatytų iki durų.
Kęstutis: – Renkuosi paštomatą, jei tik įmanoma, pasiimi kada nori, gali planuoti savo laiką.
Evelina: – Renkuosi paštomatą, nes tai man patogiausias būdas atsiimti prekę. Nereikia laukti eilėse kaip pašto skyriuose ir gali pasiimti prekę bet kuriuo paros metu.
Projektą iš dalies remia:
