Vieni mano, kad tik didmiestyje įmanoma įgyvendinti savo svajones ir „ką nors pasiekti“. Dažnas jaunas žmogus dar nė nežino, ką reiškia „ką nors pasiekti“. Juk vieniems aukštumos – tvirta šeima, kitiems – verslo karjeros svaigulys. Ar einant į sėkmę daug lemia gyvenamoji vieta? Ar tik todėl, kad tikime didmiesčio galia, pamiršime savo gimtuosius miestus?
Palanku
Kristina Šarkaitė sako ne, didmiestis nesvarbu. Ji, baigusi mokslus, grįžo į gimtąjį Rokiškį. „Visų pirma, to norėjau. Be to, perspektyvaus darbo, atitinkančio mano specialybę, didmiestyje nepavyko gauti, o štai gimtinėje tokį radau“, – dėstė mergina.
Kristina teigė nesigailinti savo sprendimo. O ko gailėtis? Juk didmiesčio dulkės, triukšmas, transporto kamščiai – tik baisus sapnas. Gamta visada šalia, trumpi atstumai – štai nedidelio miesto kasdienybė.
„Džiaugiuosi savo pasirinkimu: kol kas pavyksta realizuoti norus ir darbinėje, ir kultūrinėje veiklose. Dažną savaitgalį važiuoju pas draugus į Vilnių, Kauną“, – gyvenimo mažame miestelyje privalumus vardino pašnekovė.
Bet tai – ne vieninteliai privalumai, merginos pastebėti provincijoje.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Agnė RAŠČIŪTĖ