Praėjusį penktadienį Rokiškio pagrindinėje mokykloje vyko menų festivalis „Spalvos“: pirmą kartą specialiųjų poreikių vaikams suteikta galimybė savo gebėjimus atskleisti viešai. Apie vaikus ir festivalį kalbėjomės su idėjos autore, Rokiškio pagrindinės mokyklos direktore Loreta GROCHAUSKIENE (nuotr.).
– Šiek tiek papasakokite apie savo mokyklą – vienintelę rajone, skirtą specialiųjų poreikių vaikams. Kiek, kokio amžiaus vaikų mokote, ar Jūsų mokiniai iš viso rajono, kiek laiko gyvuojate ir t. t.?
– Rokiškio pagrindinė mokykla savo veiklą pradėjo 2014-ųjų rugsėjo 1 dieną. Mūsų mokykloje mokosi vaikai iš viso Rokiškio rajono. Kadangi esame regioninė mokykla, turime galimybę priimti vaikus ir iš kitų rajonų. Šiuo metu turime 40 mokinių nuo 7 iki 21 metų. Baigę 10 klasių, mūsų auklėtiniai iki 21-erių gali tęsti mokymąsi socialinių įgūdžių ugdymo klasėje. Atsižvelgiant į specialiuosius ugdymosi poreikius, sudaryti 6 klasių komplektai, juose – po 5–7 mokinius. Trijose klasėse pedagogams talkina padėjėjai.
– Kaip kilo idėja organizuoti festivalį „Spalvos“?
– Surengti respublikinį menų festivalį „Spalvos“ sumanėme norėdami suteikti galimybę turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirodyti viešoje erdvėje, atskleisti savo meninius gebėjimus muzikos, dainos, šokio, teatro ir kitose srityse. Taip pat norėjome turėti ryšių su panašiomis šalies mokyklomis, paskatinti mokytojus bendrauti, bendradarbiauti, dalintis pedagoginio darbo patirtimi, specialiosios pedagogikos naujovėmis.
Rokiškio pagrindinė mokykla dar tik kuriasi ir kuria savo tradicijas. Tikimės, kad šis festivalis taps vienu tradicinių renginių, kiekvieną rudenį sukviečiantis specialiųjų poreikių mokinius ir jų mokytojus. Turime viltį, kad jis bus spalvingas ne tik rudeniškomis spalvomis, bet ir vaikų pasirodymais.
– Papasakokite, kaip pavyko pirmasis festivalis, kas jame pasirodė, kaip sekėsi?
– Festivalyje dalyvavo 44 mokiniai iš Molėtų Kijėlių specialiojo ugdymo centro, Ukmergės „Ryto“ ir Šiaulių „Ringuvos“ specialiųjų mokyklų, taip pat mūsiškiai. Svečiai iš Molėtų parodė spektaklį „Kaip sraigė vėl pradėjo džiaugtis“, šiauliečiai dainavo, orkestras iš Ukmergės atliko instrumentinį kūrinį ir inscenizuotą dainą „Vaikystė“, rokiškėnai šoko „Spalviukų rokenrolą“, dainavo dainas „Grybai“ (mokytoja ir dainos autorė Vilija Urbonienė), „Oranžinė spalva“ (mokytoja Asta Davolienė) bei parodė spektaklį „Spalvotas garvežiukas“ (mokytoja Jolanta Viršulienė). Festivalio simbolį – spalvotą klevo lapą – sukūrė mokytoja Oksana Antonova. Po meninių pasirodymų festivalio dalyviai piešė bendrą piešinį.
– Tarpusavyje bendravote ir su kitų šalies mokyklų kolegomis, dirbančiais su specialiųjų poreikių vaikais. Apie ką daugiausia kalbėjotės su kolegomis, kokias problemas gvildenote?
– Kol mokiniai piešė, žaidė, mokytojai dalijosi patirtimi. Buvo gvildenamos konkrečios temos: „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, motyvacijos žadinimo būdai, taikant inovatyvias priemones“, „Klasės vadovo veiklos ypatumai, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius“, „Teatro raiška ir jo įtaka specialiųjų poreikių mokinių ugdymui“, „Meninis specialiųjų poreikių mokinių ugdymas“.
Džiaugiuosi sėkmingai pavykusiu pirmuoju menų festivaliu – mūsų mokytojai, kiti darbuotojai aktyviai įsijungė organizuojant bei nuoširdžiai padėjo vieni kitiems festivalio dieną. Viešnios pastebėjo, kad dažniausiai specialių mokyklų auklėtiniai kviečiami tik dainuoti. Todėl puiku, kad Rokiškyje jie galėjo groti, piešti, vaidinti, šokti.
– Daug kalbama apie specialiųjų poreikių mokinių integravimąsi į bendrojo ugdymo mokyklas. O visgi gal geriau atskiros, kur su tokiais vaikais dirba specialiai paruošti pedagogai?
– Turintieji specialiųjų ugdymosi poreikių yra labai skirtingi savo gebėjimais bei galimais pasiekimais. Todėl vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Reikia visus atvejus įvertinti individualiai. Ypač atkreipti dėmesį į kiekvieno psichologinę savijautą ir saugumą. Mat šie mokiniai yra ypač lengvai pažeidžiami.
Mano profesinė patirtis leidžia teigti, kad dauguma turinčiųjų intelekto sutrikimą, saugesni ir pasiekia geresnių ugdymosi rezultatų tuomet, kai juos moko specialieji pedagogai atskiroje specialiojoje klasėje ar mokykloje. Bendrojo ugdymo klasėje pedagogas turi spėti paskirstyti dėmesį ir užduotis labai gabiems ir vidutinio gabumo auklėtiniams. O jeigu šalia dar yra specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, mokomas pagal individualizuotą programą? Tuomet jo ugdymui reikia ne tik papildomo dėmesio, bet ir specialiosios pedagogikos bei psichologijos žinių.
Tokiu atveju visiems tenka nemažas iššūkis. Bendrojo ugdymo mokyklose šiems vaikams viešai pasirodyti koncertuose taip pat ne visada sudaromos galimybės. Mat dažniausiai pasirodo tik gabieji, galbūt lankantys muzikos ar kitas neformaliojo švietimo mokyklas. Tuo tarpu specialiosiose mokyklose visi gali patirti pasirodymo scenoje džiaugsmą. Galutinį sprendimą, kur ugdyti vaiką, aišku, priima tėvai. Be to, visuomenė turi žinoti, jog dėl įvairių genetinių ligų ar kitų priežasčių yra mokinių, kuriems tiesiog reikalingas kitoks ugdymas. Integruoti specialiųjų poreikių mokinius daug galimybių yra popamokinėje veikloje.
– Ar Rokiškio pagrindinėje mokykloje yra ypač kūrybingų, išskirtinių gabumų turinčių vaikų?
– Yra mokinių, kurie turi puikią muzikinę klausą, moka gražiai piešti, dainuoti, geba šokti ir vaidinti, gabūs medžio darbams. Jie ir kiti vaikai po pamokų dalyvauja muzikavimo, šokio, teatro, liaudies amatų būreliuose. Jų piešiniai, medžio bei kiti meniniai darbai ne tik eksponuojami mokykloje, bet ir rajoninėse parodose.
Labai džiaugiamės šiemet pradėtu bendradarbiavimu su Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla ir VšĮ Rokiškio jaunimo centru, kurių mokytojai atvyksta pas mus ir po pamokų: moko dainuoti bei pinti iš vytelių.
– Ką planuojate ateityje, jei kalbėtume apie iki šiol neatskleistas Jūsų mokyklos vaikų galimybes?
– Vienas mūsų tikslų – į ugdymo procesą integruoti meninį ugdymą. Todėl ir ateityje ieškosime kūrybiškų sprendimų, galvosime apie tai, kaip meninio ugdymo dėka padėti sėkmingiau įsisavinti dalykines žinias, sudaryti sąlygas patirti kuo daugiau teigiamų emocijų. Jau turime idėjų naujam meniniam projektui. Jis susijęs su daile. Taip pat tikimės tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo su Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla ir VšĮ Rokiškio jaunimo centru.
Mūsų mokyklos bendruomenė pasirinko filosofinį požiūrį: „Kiekvienas mažas žingsnis pirmyn – džiaugsmingas pasiekimas, mes mokomės vieni iš kitų“.
– Dėkoju už pokalbį.
Reda Milaknienė
