Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei
Kad teatras į festivalį atveža mono spektaklį, kaip šiauliečių „Šok, Edita, šok“ ar tokį, kuriame vaidina du ar trys aktoriai, dažniausiai nulemia ekonomika – tokį spektaklį atvežti pigiau ir paprasčiau. „Stand-up‘as“ – ne iš tokių atvejų. Jis iš tikrųjų geras, jau spėjęs gauti visokių apdovanojimų – užpernai Vitalija Mockevičiūtė pelnė Auksinį scenos kryžių už geriausią moters vaidmenį, o pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė – už geriausią dramaturgiją. Ir režisierė Eglė Švedkauskaitė dažnai minima kaip viena talentingiausių jaunosios kartos režisierių. Dar vieną aktorių Karolį Kasperavičių irgi ne kartą matėme festivalio spektakliuose ir galėjome įsidėmėti.
Nacionalinio dramos teatro „Stand-up‘as“ iš tų spektaklių, kuriuos žiūrėdamas kartais nebežinai, verkti ar juoktis. Nemėgstu žodžio „jautrus“, bet šis spektaklis yra būtent toks – ne jautrinantis, o jautrus. Atviras, tarpais negailestingas, aštrus ir labai tikras. Ir visai be reikalo kai kas nusigando to naujo žodžio „stand-up‘as“, kurį į lietuvių kalbą greičiausiai reikėtų versti kaip teksto ar pasakojamąją komediją. Vis dažniau šis žanras persikelia iš klubų ar mažesnių scenų į didžiąsias. Ir jau minėta šiauliečių „Edita“ labai nemažai iš šio žanro pasiėmusi, tai šiemetinis festivalis nemažai padarė jo populiarinimui Rokiškyje.
Prarasti prisiminimai
Kauno šokio teatras „Aura“ ir jo vadovė bei choreografė Birutė Letukaitė yra tam tikros kokybės garantija. Ir choreografijos, ir muzikine ir vizualinės raiškos prasme. Seniai tarptautine tapusi teatro trupė visada dovana ir šventė Rokiškiui. Ypač tiems, kas nors kiek domisi šokiu. Net šiek tiek pavydu jiems, nes aš ne iš tokių.
Žmogaus balsas
Dar vienas mono spektaklis. Šį kartą muzikinis ir su orkestru. Nepavyko pamatyti, bet matę sakė, jog labai įspūdingas. Gyrė ir suomių kūrybinės komandos darbą, ir solistę Moniką Pleškytę, ir orkestrą. Kaip vertins tokią muzikų „invaziją“ festivalio vertinimo komisija, matysim jau greitai, bet lengva jiems nebus. O kodėl ir turėtų?
Kai rašau šias pastabas, festivaliui beliko trys spektakliai, iš kurių vienas – vaikams. Trečiadienio vakare jau žinosime visus laureatus. O penktadienį – Teatro diena su visais apdovanojimais ir kūrėjų pagerbimais jau ne vieno festivalio rėmuose. Teatras niekada nesibaigia.
