Šiemetinės „Duokiškio baladės“ daugiau buvo skirtos istorijai negu poezijai. Pagrindinė šventės, kaip, beje, ir viso Duokiškio kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo organizatorė Giedrė Dagienė nesuklydo pakviesdama pradėti šventę „Labaiteatrą“. Jis parodė istorijų ir muzikos vakarą „Istorikas su gitara“, kurį režisavo ir grakščiai vedė Agnė Sunklodaitė, gerai visiems pažįstama iš „Keistuolių teatro“ pastatymų. O jos partneriai scenoje buvo savo gyvenimo istoriją pasakojantis bei dainas dainuojantis istorijos mokslų daktaras Tomas Balkelis ir smuikininkas Paulius Vaicekauskas. Buvo įdomu ir linksma.
Keistoka buvo tik tai, kad publika daugiau klausinėjo ne apie dainas, o apie istoriją. Tomas Balkelis domisi XIX amžiaus pabaigos ir XX a. pradžios istorija, tad ir klausimai bei pasvarstymai buvo apie tą laiką. Dar kartą pasitvirtino mano kažkada suvokta teisybė, kad kaimo žmogaus atmintis (ir istorinė atmintis) siekia toliau negu miestiečio.
Tai paliudijo ir naujas Duokiškio akcentas, atsiradęs bendruomenei įgyvendinant projektą „Pasigauk istoriją“ ir pristatytas šiose jubiliejinėse „Duokiškio baladėse“. Muziejų fonduose rastos istorinės nuotraukos perkeltos ant drobės ir įdėtos į prieš 100 metų veiklą pradėjusios Duokiškio pieninės pastato (vėlesnio, nes pirmasis sudegė 1947 metais), dabar miestelio centre stovinčio apleisto, langus. Devyniose drobėse įamžinti svarbūs Duokiškiui XX a. žmonės ir įvykiai: lakūnas, aviacijos inžinierius Jurgis Dobkevičius, muziejininkas, tautodailininkas Kazimieras Paunksnis, Ona Gražienė (aktoriaus Broniaus Gražio motina), kepanti duoną, Lietuvos ūkininkų sąjungos įsteigtos Duokiškio pieninės darbuotojai 1928 metais, Konstancija Jakšienė (Ferdinando Jakšio motina), Duokiškio „Pavasarininkų“ kuopos nariai prie miestelio bažnyčios 1940 m., Šaulių žygis iš Duokiškio į Kamajus 1937 m., Katalikių moterų draugijos siuvimo kursai, Jaunųjų ūkininkų sąjungos Duokiškio ratelio bitininkai, knygnešys Juozapas Balbata.
Žinoma, buvo ir privalomų tokių švenčių atributų – Kamajų seniūnės Lino Zolubienės, rajono mero Ramūno Godeliausko, Seimo nario Tado Barausko sveikinimai, linksma mugė, kurios centru savaime tapo Jūžintų „Kuparo“ moterys, atvežusios naminės duonos, lašinių, dešrų, sūrių ir keptinio alaus.
Betgi svarbiausiu Duokiškio žmogumi pirmąjį šventės vakarą tapo 70-mečio jubiliejų ką tik atšventęs Alvidas Žukauskas, vienas aktyviausių Duokiškio parapijos ir bendruomenės narių, dabar dar ir poetas bei aktorius, kurio suvaidinto Strazdelio nepamirši, jei tik nors kartą jį matei.
„Strazdelio teismu“ Duokiškio bažnyčios šventoriuje pradėta ir antroji „Duokiškio baladžių“ diena, kurios pagrindinis akcentas – šv. Onos atlaidai, didžiausia metinė kaimo šventė. Kaip ir visi kaimų atlaidai, ne tik šventiška, bet ir kiek graudžiai iškilminga.
Stebėdamas duokiškėnų renginius visada pastebėsi pulkelį vaikų, jaunimo, liudijančio, kad Duokiškis dar gyvas, kad ne tik apie istoriją galvoja, bet dirba žemę, gimdo vaikus – tiesiog gyvena gyvenimus, kuriems nebūtini liudijimai. Bet liudyti juos būtina.
O pradžioje jau minėtos Duokiškio kultūrinių renginių sielos Giedrės Dagienės galvoje jau ne tik ateinančių metų „Baladės“, bet ir gerokai artimesni planai: rugpjūtį ar rugsėjį žadama paminėti iš šalia Duokiškio buvusio Gudiškio kilusį literatūrologą, tekstologą, Antano Strazdo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoją Vytautą Vanagą (1930–2017), kurio eilėraščiai gimtinėje dar neskambėjo, bet būtinai bus išgirsti.
Lėšas projektui „Pasigauk istoriją“ įgyvendinti skyrė LR Žemės ūkio ministerija
