Iš pirmo žvilgsnio kaimas atrodo liūdnokai: mokyklos jau nebėra, o didžiulis, apleistas kultūros namų pastatas stovi lyg vaiduoklis. Kultūrinį gyvenimą palaiko tik vis dar veikiantis muziejus, kurį kartkartėmis bandoma uždaryti, ir vietos menininkų pastangos.
Tiesa, vasaromis Kriaunos atgyja, nes čia suvažiuoja iš šio krašto kilę išeiviai ir poilsiautojai, atradę kaime bei jo apylinkėse puikią vietą poilsiui. Tuomet, pagausėjus žmonių, kaimo gatvėse vis dažniau kalbamasi ne tik apie įdomią praeitį, bet ir apie šviesesnes perspektyvas.
Tad ir jubiliejinė kaimo šventė pavadinta optimistiškai – „Svajonės kilti“. Tai – ne tik gražus pavadinimas. Aktyvi visuomenininkė, kultūros darbuotoja Vita Mačiulienė susidomėjo tarpukario karo lakūno Jeronimo Garolio (1900–1972), gimusio Petrešiūnų kaime netoli Kriaunų, gyvenimo istorija. Pradėjus ją tyrinėti paaiškėjo, kad iš šio krašto yra kilę ir daugiau aviacijai nusipelniusių žmonių. Iš pradžių tokių asmenų rasta šešis, bet vėliau žmonės ėmė patys kreiptis, dalytis prisiminimais bei liudijimais. Galiausiai paaiškėjo, kad Kriaunų krašte yra net dvylika žmonių, pamilusių sparnus ir susiejusių savo gyvenimą su aviacija.
Kai Vita Mačiulienė pasiūlė Obelių laisvės kovų muziejaus istorikui Valiui Kazlauskui įprasminti Jeronimo Garolio atminimą bent pranešimu mokslinėje konferencijoje, šis nusprendė, kad istorija verta platesnio dėmesio. Jis pasitelkė fotografą ir vaizdo operatorių Darių Baltakį, ir visi kartu ėmėsi kurti filmą – ne tik apie J. Garolį, kaip buvo sumanyta iš pradžių.
Kaimo jubiliejus ir prasidėjo nuo šio filmo premjeros, kuri įvyko buvusios mokyklos, dabar – Kriaunų bibliotekos, fojė. Į ją susirinko ne tik dabartiniai kriauniškiai, bet ir iš šio krašto kilę lakūnai bei kiti su aviacija susiję žmonės. Visus juos jungia dar vienas kriauniškis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto įkūrėjas ir ilgametis vadovas profesorius Jonas Stankūnas (1949–2021), kurio mokiniai ir bendradarbiai iki šiol pilotuoja orlaivius bei dirba šiame institute.
Filmo operatorius Darius Baltakis šiek tiek vėlavo į premjerą dėl pateisinamos priežasties – kaip tik baigė montuoti antrąją filmo dalį, skirtą Jonui Stankūnui. Tačiau viskas baigėsi laimingai: po pirmosios dalies apie Jeronimą Garolį susirinkusieji galėjo išvysti ir vos prieš pusvalandį baigtą antrąją.
Filmo kūrėjams dėkojo Jono Stankūno žmona dr. Vlada Stankūnienė, duktė Asta Stankūnaitė, lėktuvą „Spartan“ pilotuojantis Juras Vaitonis, Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas Darius Rudinskas, instituto absolventas Marius Kirstukas ir Povilas Pagirys, ilgus metus dirbęs Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centre.
Kol vieni žiūrėjo filmo premjerą, kiti Kriaunų muziejuje atidarė tapytojų primityvisčių Monikos Bičiūnienės ir Petronėlės Gerlikienės parodą. Tuo metu apleistame Kultūros namų pastate atverta pagrindinė tarptautinio tarpdisciplininio meno festivalio „Vague Wagon“ paroda „Kultūros namai“. Vaikščiodami po ją žiūrovai dažnai ne tiek apžiūrinėjo meną, kiek dalijosi prisiminimais, kaip čia būdavo šokama, vaidinama ar dainuojama. Paroda tikrai verta dėmesio ir veiks dar visą savaitę. O vietoje nenustygstantys festivalio kūrėjai neapsiribojo „Kultūros namais“ – jie keliavo po Kriaunas ir apylinkes, o šventės metu ištapė Kriaunų autobusų stotelę.
Didysis Kriaunų jubiliejinio gimtadienio koncertas taip pat neapsiribojo vien muzika. Šventės metu virė legendinė Genutės košė ir troškinys, kuriuos pamaišyti garbė teko ir merui, skambėjo dainos ir sveikinimai.
Prisiminta ir dar viena su lakūnu Jeronimu Garoliu susijusi legenda. Pasakojama, kad jis, praskrisdamas virš Lašų pradinės mokyklos, iš lėktuvo numetė maišą saldainių. Kai kas netgi tvirtina prisimenąs, kad jame buvęs ir raštelis: „Vaišinkitės, aš taip pat mokiausi Lašų pradžios mokykloje.“ Šią legendą šventėje atgaivino Rokiškio parasparnininkai ir Antano Gustaičio aviacijos instituto sraigtasparnis. Iš jo, praėjus kone šimtmečiui, ant žemės (tik jau ne prie Lašų, o prie dabar jau neveikiančios Kriaunų mokyklos) vėl pasipylė saldainiai.
Galbūt po šios šventės Kriaunos išties gyvens kitaip – geriau, gražiau, turtingiau. Bent jau tokią viltį, sveikindama visus susirinkusiuosius, išreiškė Kriaunų seniūnė Akvilė Šaltenė.
