Aušra Gudgalienė: „Tai muzika, galbūt atverianti anapusybę…“

– Koks šiemet festivalio formatas, kokie pasikeitimai? Koncertai vyks ir miesteliuose? Kodėl taip nusprendėte? Žmonės pageidauja?

 – Pagrindinis festivalio reiškinys – muzika. Nors jo pavadinime nėra žodžio „sakralus“, visgi kaskart gaunu dekano priminimą, kad festivalis ne bet koks, o sakralinės muzikos, kurios apibrėžimų nėra, o tik paaiškinimas, kad tai muzika, galbūt atverianti anapusybę, sudaranti sąlygas meditacijai, buvimui su savimi.

Esu susikūrusi savotišką festivalio struktūrą: pradžia, vystymasis, kulminacija ir pabaiga. Visada galvoju apie tai, kad festivalis turi vystytis augančia linkme. Po truputį formuojasi tradicinis festivalio rėmas – solo vargonams, duetai, vaikai, žvaigždė, choras arba orkestras. Programą padeda parengti raktiniai žodžiai iš ilgo festivalio pavadinimo. Tarptautinis – kaip ir viskas aišku. Visada išgirsime čekų atlikėjus, ir jie visada pristatys čekų kompozicijas. Mūsų broliai ir sesės iš Latvijos taip pat visada pasirodo festivalyje. Jie stiprūs ir drąsūs, jų programos kitokios, gerąja prasme. Jų koncertinėse programose visada iš pagarbos rasi čekų ir lietuvių kūrinius, jie mielai pristato savo nacionalinius kūrėjus, atviri šių laikų kompozitorių opusams. Drąsiai eikite į užsienio atlikėjų koncertus, nenusivilsite! Tiesa, dėl neaiškios pandeminės padėties, šių metų festivalyje užsienio artistų mažiau, bet yra. Prie tarptautinių priskiriu ir lietuvius, kurie kažkada mūsų krašte pradėjo vargonavimo kelią, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių muzikanto karjerą jau ne vieną dešimtmetį tęsia užsienyje. Tokie muzikantai ypač jautrūs, sentimentalūs, jų atlikimas perpintas lietuviškos ir tos kitos šalies muzikavimo tradicijų. Vargonų – visuose koncertuose griežiama vargonais, ar tai būtų solo vargonams, ar akompanimentas instrumentalistui ir chorui. Visi žinome, kad vargonai – instrumentų karalius, galintis išgauti visų instrumentų garsus. Vadinasi jie puikiai „draugauja“ su įvairiais instrumentais, o bendros kompozicijos tik praturtina koncertus. Muzikui, pedagogui, vargonininkui – šie trys žodžiai atskleidžia, kodėl festivalio programoje ne tik vargonų muzikos meistrai. Lymanas – muzikas plačiąja prasme. Todėl ir muzika programoje plati, be ribų, su įtaigiais, dvasingais ir įdomiais atlikėjais bei paveikiais kūriniais.

Planuojame, nuo šių metų iki jubiliejinio 25-ojo festivalio 2024 metais, aplankyti visas Rokiškio rajono bažnyčias. Tikiu, kad mūsų krašto bažnytėlėse surengti sakralinės muzikos koncertai žavės ne tik vietinius, bet ir paskatins mus, miesto gyventojus, nuvykti į taip retai lankomus miestelius. Dabar dažnas traukia į Salų dvarą, tai kodėl neužsukus į šalia jo esančią Salų bažnyčią, kurioje rugpjūčio 28 d. skambės muzika? O ar atkreipėte dėmesį, kad mūsų vargonininkas Justinas labai dažnai transliuoja vargonais atliekamų kūrinių įrašus būtent iš Žiobiškio bažnyčios? Ten taip pat vyks koncertas – rugpjūčio 29 d. Na, o pats pirmasis, įvadinis festivalio koncertas – jaukioje Kazliškio bažnytėlėje jau įvyko pirmąjį rugpjūčio sekmadienį.

Festivalio koncertai – svarbiausia projekto dalis. Tačiau ne mažiau svarbios ir kitos veiklos. Visada organizuojama muzikinė edukacija Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos vaikams. Tai savotiškos meistriškumo pamokos, kurios praturtina vaikų muzikos mokymąsi bei suteikia naujų žinių jų mokytojams. Jei nesutrukdys pandemija, su mokyklos bendruomene tikimės vykti į Latvijos Saldu meno mokyklą, kurioje prieš keletą metų buvo įsteigta vargonų klasė, ir jau galinčią didžiuotis pirmaisiais mokinių rezultatais. Iš šios kelionės viliamės pasisemti gerosios patirties pavyzdžių, kuriuos vėliau pritaikysime savo neformaliajame ugdyme.

Dar viena projekto veikla – istorinės atminties įamžinimas. Šiais metais „prakalbinsime“ sieną, kurioje savo žinutę vargonams, muzikai, istorijai paliks gatvės menininkas-dailininkas Marius Skrupskis.

Taip pat šiemet mėginsime iliustruoti muziką. Kiekvienam koncertui bus rengiama MONO paveikslo paroda. Pagrindinė tema – sakralumas. Kiek reikėjo nutapyti tūkstančių paveikslų, kad gimtų šis vienas? Pagrindinis klausimas ir atsakymas, kodėl būtent vieno vienintelio paveikslo paroda.

Popiežius Jonas Paulius II laiške menininkams kreipėsi į juos pagalbos, kad šie, „dvasios, neregimybės ir Dievo pasaulį padarytų jusliškai suvokiamą ir patrauklų“. Išmintinga, gal net gudru per meną priartinti žmogų prie Dievo. Prie gėrio, nuoširdumo, kurio niekada nebus per daug.

– Šiek tiek papasakokite apie vargonus – kokia jų būklė?

– Festivalį Rokiškio kultūros centras organizuoja penkerius metus ir nė karto nesu girdėjusi atlikėjų nepasitenkinimo dėl vargonų būklės. Kaip tik atvirkščiai – visi džiaugiasi galimybe prisiliesti prie puikiai prižiūrimo autentiško, būtent šiai Rokiškio Šv. Mato bažnyčiai vienos garsiausių Europos bendrovių iš Vokietijos kurto, instrumento, kuris skaičiuoja 138 (!) metus, o prieš daugiau nei 25-erius metus buvo restauruotas. Didžiausias nuopelnas yra mūsų vargonininko Justino Šapolos. Kasdienė kruopšti ir nuoširdi priežiūra, nuo voratinklių išvalymo iki derinimo ar mechanizmų tvarkymo, leidžia sakyti, kad su vargonais viskas gerai. Justinas neskaičiuodamas laiko ir jėgų deda visas pastangas, kad visi gedimai būtų pašalinti, kad vargonai derėtų. Stengiasi savo auksines rankas ištiesti prie visų Rokiškio krašto vargonų. Tačiau viskam reikia laiko. Daug laiko. Vargonų gerą būklę liudija ir tai, jog nė vienas atlikėjas nėra atsisakęs atvykti koncertuoti dėl prasto instrumento. Tiesa, pernai vargonininkas iš Estijos negalėjo sugroti vieno kūrinio, nes…. pritrūko klavišų klaviatūroje kojoms. Atlikėjai labai vertina mūsų vargonus vien jau dėl to, kad jie yra mechaniniai, o tai leidžia muzikantui turėti visišką sąlytį su garsu, jam pačiam valdyti skambesį. Mūsų vargonų klaviatūra – minkšta, o tai leidžia vargonininkams atlikti techniškai ypač sudėtingus kūrinius, anot Justo, nenusidaužant pirštų. Mūsų vargonų tembras – švelnus, šiltas, minkštas, todėl jais sklindanti muzika sukuria mediatyvinę nuotaiką. Po kiekvieno koncerto vargonininkų prašau įvertinti instrumentą, ir vienas atsakymas – ypač įsiminęs: „Rokiškio vargonai – ne pasaulinio lygio instrumentas, bet jie labai gerai skamba ir prižiūrimi puikiai, aš šiuos vargonus labai myliu ir kiekvieną kartą džiaugiuosi galėdama vėl jais sugroti.“

Mums, organizatoriams, taip pat rūpi vargonų būklė. Todėl stengiamės kiek galime įtikinti kultūros projektų vertintojus, kad verta finansuoti ne tik į festivalio taip vadinamas „minkštąsias“ veiklas, bet ir investuoti į istorines vertybes. 2019 m. ketvirtadalis projekto sąmatos buvo skirtas Rokiškio vargonų variklio pakeitimui bei brangaus skysčio nuo… kirvarpų įsigijimui, pastarosios vis pasirodo ir kėsinasi į mūsų muzikos vertybę. Tiesa, kad reikia atkreipti dėmesį į variklį, mums pasufleravo vargonininkė Kristina Kuzminskaitė. Beje, 2018 m. buvau pasikvietusi vargonų meistrą iš Rygos, kuris įvertino būklę ir su kuriuo planavome mėnesio trukmės darbus – troškome išvalyti kiekvieną vargonų vamzdelį (o tokių vamzdelių – 1444), sutvarkyti visus trūkumus, esant reikalui pagaminti detales ir pan. Tokių darbų susidarė už maždaug 20 tūkst. eurų. Kol kas esame nusprendę šiuos darbus palikti ateičiai.

– Kokių svečių sulauksime? Ką norėtumėte akcentuoti kaip organizatorė – ko šiemet nepraleisti, kas bus nauja, o kas tradiciška?

– Kiekvienas festivalio koncertas vertas dėmesio, nes yra išskirtinis. Be galo džiaugiuosi, kad rugpjūčio 15 d. Rokiškio bažnyčioje koncertuos Klaipėdos pučiamųjų kvintetas. Pučiamieji kartu su mūsų vargonais dera neapsakomai gražiai – švelniai, bet tuo pačiu labai iškilmingai. Tai bus viena gražiausių Žolinių. Su nekantrumu laukiu akordeono virtuozo Martyno Levickio ir vargonininkės Kristinos Kuzminskaitės interpretacijų J. S. Bacho tema rugpjūčio 22 d. Tai, kaip Martynas įsijaučia ir kiekvieną kūrinį – nuostabu. Paskutinis vasaros savaitgalis pakvies net į tris koncertus: rugpjūčio 28 d. Salų bažnyčioje išgirsime pačią naujausią Andriaus Apšegos ir Čiurlionio kvarteto programą, rugpjūčio 29 d. 13 val. choro iš Kauno koncertas Žiobiškio miestelio bažnyčioje, o 15 val. Rokiškyje solo vargonams dovanos atlikėjas iš Čekijos.

Mieli klausytojai, jokiu būdu nepraleiskite rugsėjo 8 d. Rygos katedros dueto vargonams koncerto! Ilona Birgele ir Diana Jaunzeme-Portnaja paruošė programą „Vargonų simfonija“. Jau ne kartą įsitikinau nuostabia latvių energija ir ekspresija interpretuojant vargonų muziką. O čia dar keturios rankos ir keturios kojos! Tikrai verta šį sekmadienį pasižymėti kalendoriuje. Rugsėjo 12 d. nukeliausime į retai atliekamų ankstyvojo baroko epochos sakralinių moterų, įkvėptų Giesmių giesmės tekstais, koncertą, kurį atliks senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ (vad. V. Norkūnas). Aš pati labai myliu chorinę muziką. Būrys žmonių vienoje dermėje, harmonijoje, natoje. Visi vieni kitų klauso ir girdi, kvėpuoja tuo pačiu ritmu, natų lapus verčia sinchronu. Vien prisiminus chorų „Jauna muzika“, „Ąžuoliukas“, „Polifonija“ koncertus – užlieja geras jausmas. Man chorinė muzika – tikriausias bendrystės simbolis, kai kelios dešimtys žmonių išgyvena vienį. Todėl festivalyje net keturi chorai: rugpjūčio 1 d. Kazliškio, rugpjūčio 15 d. Rokiškio, rugpjūčio 29 d. Žiobiškio bažnyčiose, o rugsėjo 19 d. festivalio kulminacija – Šiaulių vaikų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ kartu su „Musica Humana“ koncertas „Gloria“ Rokiškio Šv. Mato šventovėje. Šis sekmadienis ypatingas dar ir tuo, kad įvyks Rokiškio krašto garbės piliečio regalijų suteikimo dekanui Eimantui Novikui ceremonija.

Festivalyje tradiciškai pasirodo jaunieji Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos auklėtiniai su savo mokytojais. Rugsėjo 30 d. mokyklos bendruomenė lauks jūsų Šv. Mato bažnyčioje.

– Gyvename nepavydėtinų krizių laiku. Numatėte tai, kad festivalio koncertams gali sutrukdyti pandemija? Kokios bus taisyklės žiūrovams?

– Mums iki šiol pavyko įgyvendinti visas keliamas sąlygas. Elgsimės taip, kaip nurodys Vyriausybė. Pasinaudosiu proga ir priminsiu, kad dabar pats tinkamiausias laikas priimti sprendimą pasiskiepyti. Ir tikrai ne dėl to, kad galėtumėte eiti į kavines ir koncertus, o tam, kad apsaugotumėte save nuo ligos.